Sigitas STASAITIS
Šiemet, gegužės 14-osios vidudienį, Vincentas Jurgaitis iš Lygumų (Pakruojo raj.) išsiruošė daržan padirbėti. Apie 13 valandą pensininkas dviračiu į daržą atsivežė maišą per žiemą papuvusių burokų, kuriuos ramiai laidojo žemėje. Po valandos prie triūsusio Vinco šnektelėti priėjo jo senas bičiulis J. Čepaitis, kuris, sulaukęs žmonos, maždaug ketvirtis trečios nupėdino namo. Po to V. Jurgaitis tvirtina ramiai sau toliau kapstęsis daže, kol po 45 minučių, prieš pat 15 valandą, prie jo daržo stabtelėjo juodas automobilis. Iš mašinos išsiropštė netoliese kaime gyvenanti Stanislava R. su anūke Vilma Melagyte (vardas ir pavardė pakeisti).
- Ką, seni, padarei?! - iš karto ėmė rėkė moteris. - Kaip skaitysimės?!
Per ankstyvas džiaugsmas
V. Jurgaičiui buvo mestas kaltinimas, jog jis ką tik miške išprievartavęs Vilmutę! Iš nustebimo išpūtęs akis Vincas bandė kalbėti apie nesusipratimą, sakėsi jokiame miške nebuvęs, tačiau Stanislava ir klausyti nenorėjo. Supratusi, jog V. Jurgaitis atsiskaityti nenori, pinigų nesiūlo, ji anūkę įsitempė atgal į mašiną ir nurūko į prokuratūrą, kur suraitė pareiškimą.
Ne paslaptis, jog mūsų policijos, prokuratūros darbo kokybė vertinama pagal atskleistų nusikaltimų procentą, tad pareigūnams patinka, kai rašydami pareiškimą nukentėjėliai nurodo ir įtariamąjį. Išgirdę, jog vienuolikmetė išžaginimu kaltina senioką V. Jurgaitį, prokurorai džiugiai sukruto. Galima tik spėti, jog jie taip apsidžiaugė galėsią Vilniui raportuoti operatyviai atskleidę dar vieną sunkų nusikaltimą, jog iš tos laimės pagriebę ir kameroje užrakinę V. Jurgaitį užmiršo svarbiausius kriminalistų priesakus: surask kuo daugiau įrodymų, iškelk ir patikrink visas įmanomas versijas, kritiškai vertink ne tik įtariamojo, bet ir nukentėjėlio parodymus! Tačiau bene labiausiai prokurorai apsišovė gavę Teismo medicinos ekspertų išvadą. Patikrinę V. Melagytę specialistai nustatė, kad ji, ačiūdie, tebėra mergaitė, su kuria visgi buvo atliktas nepilnas lytinis aktas! Tepinėlyje rasti keli leisgyviai spermatozoidai, kurių savininkas galėjo būti tik vyras, turintis antrąją kraujo grupę. Jau atspėjote, kad nedelsiant buvo paimtas V. Jurgaičio kraujas, kuris pasirodė kaip tik ir esąs antrosios grupės. Gavę minėtą išvadą Pakruojo prokurorai galutinai įtikėjo, jog nusikaltimas atskleistas.
Bronius piktinosi iškrypėliais
Sklandžiai baudžiamosios bylos baigčiai trukdė tik mažytė smulkmena - suimtasis V. Jurgaitis lyg maldelę kartojo nuo 13 iki 15 valandos jokiame miške nieko nežaginęs, nes iš savo daržo kojos nekėlęs. Ką gi, nenori, seni, prisipažinti, pūk iki teismo kalėjime! Kas bent kartą yra pakliuvęs į tardymo izoliatorių, žino, kaip suimti žaliūkai vagys ir banditai žiūri į kaltinamuosius lytiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius. O jei dar žmogus senas, mažas, negalintis apsiginti, tokiam visai striuka. Negana to, jog V. Jurgaitis nuo pirmosios dienos, gegužės 14-osios, iki pat teismo nuosprendžio ilgas 150 parų liko už grotų, Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokuroras užsispyrėliui apribojo galimybę susitikinėti su advokatu, o pasimatyti su artimaisiais leido tik atkalėjus beveik tris mėnesius. Įtikėję, jog kaltas V. Jurgaitis išsisukinėja, prokurorai užmiršo pasidomėti kaltinamojo dviračiu, kuriuo jis neva buvo atmynęs į mišką, nuo drabužių nepasirūpino paimti mikrodalelių, neapklausė svarbių liudytojų, pagaliau netikrino suimtojo lytinio pajėgumo, nors jo amžiaus vyrai tikrai ne kiekvienas pajėgtų išprievartauti. Kai kurios klaidos buvo pavėluotai taisomos gavus Vinco advokato skundus. Deja, niekas iš pareigūnų nesusimąstė, kad buvęs eigulys V. Jurgaitis visą gyvenimą nugyveno dorai, užaugino 4 puikius vaikus ir niekada neturėjo jokių nusikalstamų polinkių, tuo tarpu V. Melagytė mokosi nepatenkinamai, mėgsta keiktis, yra isteriška, nepakankamai prižiūrima, iš šios penktokės mokytojai buvo atėmę cigaretes. Ko gero, ne veltui mokykloje vaikai V. Melagytę vadina Atamanės pravarde.
O tuomet pavasarį dėl neva nugalėjusio teisingumo triumfavo ne tik prokurorai. V. Melagytės senelis Bronislavas žurnalistams noriai pasakojo, kaip abu išgyvenę dėl nelaimės, kad pernelyg privisę iškrypėlių, neduodančių vaikams praeiti.
- Per daug su tokiais cackinamasi, - piktinosi Bronislavas. - Ką ten tąsytis po prokuratūras ir teismus, geriau pririšti tokį nuogą prie medžio uodams suėsti, kad žinotų, kaip lįsti prie vaikų!
Melas išlindo teisme
Spalio pradžioje baudžiamoji byla pasiekė teismą. Iš baimės ir dėl išgyvenimų paklaikusiomis akimis žvelgiantis V. Jurgaitis iš izoliatoriaus buvo atvežtas su antrankiais ir įmurkdytas į teisiamųjų suolą. Jei Šiaulių apygardos teismo teisėjai į šią bylą būtų pažiūrėję taip pat atmestinai kaip ir Pakruojo prokurorai ir nesigilindami paskyrę tiek, kiek paprašė prokuroras - 11 metų, - V. Jurgaitis, galima drąsiai teigti, gyvas laisvės nebebūtų išvydęs. V. Jurgaičio laimei, teisėjai kritiškai vertino kiekvieną smulkmeną.
V. Melagytė patvirtino anksčiau duotus parodymus. Kalbėjo, jog jos tėvų namai labai toli nuo mokyklos, tad šiemet ji apsigyvenusi pas močiutę Stanislavą. Gegužės 14-ąją ji sakė buvusi pamokose. Joms pasibaigus pasuko į močiutės namus. Maždaug 14 valandų 30 minučių beeinančią per miškelį ją - taip tvirtino Vilma - dviračiu prisivijęs pažįstamas V. Jurgaitis, kuris pagriebęs už rankos nusitempė ją giliau į mišką. Pasak V. Melagytės, krūmuose pensininkas ją nurengęs, užgulęs ir liepęs krutėti. Vilmos pasakojimu, tai buvę skausminga ir trukę apie pusvalandį, o prieš nuvažiuodamas užpuolikas bauginęs nesiskųsti, antraip grasinęs susidoroti.
Teisėjai tikslino kiekvieną smulkmeną. Netrukus ėmė aiškėti, jog mergaitė meluoja - tądien ji nebuvo būrelyje, 14 valandą 30 minučių niekaip negalėjo būti nuėjusi iki miško. Paskirtas tardymo eksperimentas tai patvirtino. Be to, mergaitė kažkodėl nurodė, jog V. Jurgaitis atvažiavo dviračiu, kokio jis nėra turėjęs. Susimąstyta, ir kodėl tuoj po neva vykusio išžaginimo žmonės Vilmą matė ramią bei gerai nusiteikusią, kodėl ekspertai ant V. Melagytės ir V. Jurgaičio drabužių nerado tų pačių mikrodalelių, miško dirvožemio dulkių.
Tad teisėjų nuosprendis buvo toks: V. Jurgaitis absoliučiai nekaltas. Buvo įsakyta senuką paleisti teismo salėje. Nubraukęs šykščią ašarą, žmonos, dukterų pabučiuotas ir pasveikintas, beveik pusę metų nekaltai atkalėjęs pensininkas pagaliau sugrįžo į išsiilgtuosius namus.
Kurį atiduoti uodams?
Čia pasakojimą būtų galima užbaigti, jei ne nauja sensacija. Liudydama V. Melagytė pasakė tai, nuo ko išsižiojo ir visas teismas, ir Pakruojo rajono prokuratūra. Neišsižadėdama žodžių, kad miškelyje ją senas nedorėlis visgi kankinęs, mergaitė paporino, jog tomis gegužės dienomis ją tris kartus išžaginęs ir jos močiutės vyras Bronislavas (beje, jis nėra tikras Vilmos senelis). Posėdis buvo nutrauktas, skubiai iškelta dar viena baudžiamoji byla, paskirtos ekspertizės. Jau nudegę dėl V. Jurgaičio ginkdie netvirtiname, kad būtent taip ir buvo, kaip sako Vilma - truputį pameluoti Atamanei - ne naujiena. O kas jai? Nepilnamečiai už melagingus parodymus neatsako. Kol kas neginčijamas faktas tik tas, jog Bronislovo, kaip ir išteisintojo V. Jurgaičio, ta pati kraujo grupė - antroji! Štai čia dedame tašką, skaitytojus palikę prisiminti naujo įtariamojo žodžius, kaip "nedorėlius reiktų atiduoti nuogus uodams suėsti".
Autoriaus nuotr. Tai, ką patyrė nekaltai apkaltintas, apšmeižtas V. Jurgaitis, iškęstų ne kiekvienas. Tik per plauką netapęs kaliniu iki mirties šiandien šis pensininkas viskiškai išteisintas.
