Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kai 1999-ųjų vasaros pabaigoje tuometiniame Pataisos reikalų departamente prie VRM vyko pasitarimas dėl nuteistųjų maitinimo gerinimo kai kam šis siūlymas pusryčiams kiekvienam kaliniui - nesvarbu, kokio amžiaus, lyties ir sveikatos - leisti išsilukštenti virtą kiaušinį ar pasigardžiuoti fermentinio sūrio riekele, atrodė panašesni į rožines svajones nei į realiai įgyvendinamus pakeitimus. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje. Šiandien galima teigti, jog cepelinais, karbonadais ar kitais gardžiais kepsniais kaliniai nemaitinami, tačiau ant jų stalo jau atsirado ir guliašo, ir plovo, ir maltinukų, ir dešrelių, o ateityje kai kuriose kolonijose bus kepamas ir bulvių plokštainis. Nuteistųjų mityba žymiai pasikeitė nuo šių metų sausio 1 dienos pradėjus vykdyti šiuo klausimu priimtus LR Vyriausybės nutarimus bei įstatymus. Kalėjimų departamento l. e. direktorius Ramūnas Kalendra patikino, jog dabar kalinių maitinimui per metus papildomai teks skirti 3 milijonus litų. Dar maždaug 350 000 litų kainavo nauji virtuvių įrengimai.
Pailgėjo maisto produktų sąrašas
Pagal naujas maitinimo normas, kurias sudarė Respublikinis mitybos institutas, suderinęs su Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijomis, kiekvienas kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose laikomas nedirbantis asmuo per dieną turi gauti 221 gramą pieno produktų, 119 gramų mėsos, 486 gramus duonos gaminių, 142 gramus kruopų, 23 gramus gyvulinių ir 47 gramus augalinių riebalų, 322 gramus daržovių. Dienos davinio sudėtyje yra ir prieskonių, džiovintų vaisių, cukraus, net pomidorų padažo. Tokia pati maisto norma skiriama ir baudos izoliatoriuose bei kameros tipo patalpose bausmę atliekantiems asmenims, nors iki šiol jie gaudavo beveik trečdaliu mažiau mėsos, žuvies, vietoj arbatos gerdavo virintą pasaldintą vandenį, negalėdavo pasimėgauti balta duona. Dirbantiems nuteistiesiems maisto normos padidintos maždaug trečdaliu. Toks pat maitinimas numatytas ir ligoniams (ir Pravieniškių gydymo-pataisos DK bausmę atliekantiems kaliniams). Nepilnamečių maitinimui parai skiriama be kelių centų keturi litai. Dabar kiekvienas nedirbantis nuteistasis per dieną gauna maisto už 2,79 lito (dirbantis - 3,27 Lt). Kalinių pusryčiai, pietūs ir vakarienė gaminami iš 45 rūšių produktų, įskaitant prieskonius, druską, cukrų ir t. t...
Sumažėjo duonos, bet padaugėjo kalorijų ir pagerėjo skonis
Visoms įkalinimo įstaigoms rekomenduojamas valgiaraštis, sudarytas visam mėnesiui. Kiekviena įstaiga jį gali koreguoti pagal savo technines galimybes. Štai, pavyzdžiui, pusryčiams siūlomos įvairios košės, makaronai, virti kiaušiniai, netgi omletas, taip pat varškė, fermentinis sūris, arbata su cukrumi, duona, sviestas ar margarinas. Pietums - įvairios sriubos (agurkinė, barščiai, daržovių, kopūstų, pieniška), jau minėtas guliašas, dešrelės, plovas, troškinta jautiena, žirnių šustinė, netgi žemaičių blynai. Garnyrui - bulvių ar kruopų košė, įvairių daržovių salotos arba marinuotos daržovės, kompotas. Vakarienė taip pat žymiai įvairesnė - virtą žuvį pakeitė žuvies maltinukai, valgiaraštyje atsirado virtos bulvės su spirgučiais, silkė su actu ir svogūnais, įvairios košės, prie kurių patiekiamas margarinas, arbata ir t. t. Anksčiau nuteistieji labiausiai nemėgdavo kopūstų sriubos ir iš šių daržovių pagamintos košės, o dabar kopūstų kvapas kolonijų valgyklose jau beveik neužuodžiamas, nes šios daržovės norma žymiai sumažėjo. Matyt, buvo atsižvelgta į kalinių pageidavimus. Dauguma nuteistųjų dabartiniu maitinimu labai patenkinti, tačiau ne visiems patinka kokybiškesni ir įvairesni patiekalai, bet šiek tiek mažesnės duonos ir košių normos.
- Geriau prisikimšti pilvą paprastos košės su puskepaliu duonos nei greit praryti troškintos jautienos gabaliukus ar dešreles, - samprotavo vienas gal dešimtmetį savos pastogės neturėjęs nuteistasis.
Tokie žmonės, kaip pastarasis, atprato valgyti normalų maistą, jiems šis ritualas neteikia jokio malonumo - tiesiog gautą normą suvalgo paskubomis, taip ir nepajusdami skonio... Taigi ne visi vertina kokybę, kaloringumą, padidėjusį vitaminų, mineralinių medžiagų kiekį, nors tokių - mažuma...
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius Aleksandras Davidonis patikino, jog dabar valdiško maisto ėmė prašyti ir asmenys, anksčiau maitindavęsi vien iš laisvės gaunamais produktais. Valgykloje pradėjo žymiai daugiau lankytis ir Pravieniškių antrojoje SRPDK bausmę atliekančių kalinių. Beje, kai kurie nuteistieji atvirai džiaugėsi, jog dabar jiems ant stalo trūksta tik alaus. Na, neprošal būtų ir gerai apskrudęs karbonadas...
Pagaminti pusantro tūkstančio maltinukų - vienas juokas
Maždaug prieš trejus metus tuometinis Pravieniškių antrosios sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos viršininkas Alekas Morozovas sakė negalįs įsivaizduoti, kaip reikėtų pietums pagaminti apie 2 300 maltinukų arba balandėlių. Kol kas virėjai balandėlių dar negamina, tačiau maltinukus kepa. Beje, šioje kolonijoje vienai vakarienei jų reikia prikepti kiek mažiau - apie 1 600, nes būtent tiek asmenų (vietoj kadaise buvusių net 2 300) šiuo metu čia atlieka bausmę. Dabartinis šios įstaigos vadovas Alfredas Drazdys pusiau rimtai, pusiau juokais paaiškino, jog dabar lengviau pagaminti nei išdalinti, tačiau valgyklos vedėja Milda Stankevičienė patikino, jog ir čia nėra problemos. Tiesiog yra atitinkamo dydžio indai, į kuriuos telpa tam tikras kiekis sriubos ar antrojo patiekalo porcijų skaičius.
Šioje įstaigoje teko lankytis kaip tik pietų metu. Į akis krito greiti virtuvės darbininkų ir maisto dalintojų judesiai. Vyrai nešiojo pilnus garuojančius indus, pjaustė duoną, pilstė kompotą. Nuteistiesiems naujas valgiaraštis patinka, tačiau ir čia atsirado tokių, kuriems norisi daugiau košės ir duonos... Didžiausioje įkalinimo įstaigoje nuteistieji maitinasi keturiomis pamainomis. Pirmieji pusryčiai prasideda maždaug pusę septintos ryto. Jiems pasibaigus jau kaičiami katilai pietums, po to - vakarienei. Valgyklos darbininkai, kurių yra apie 30, savo darbą pradeda trečią valandą ryto. Žodžiu, galima sakyti, jog nenutrūkstamas maisto gaminimo procesas vyksta visą dieną - nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro.
Virtuvėse - nauja technika
Savaime suprantama, jog verdant ar kepant sudėtingesnius patiekalus žymiai padaugėjo ne tik darbo, bet ir prireikė ir naujų maisto gaminimo įrengimų. Pravieniškių bendrojo režimo PDK įsigijo dvi didžiules šaldymo spintas bei kepimo krosnį (beje, ji rusiška ir palyginti nebrangi), kaimyninė, 2-oji SRPDK, konvekcinę krosnį ir elektrinę keptuvę, Lukiškių tardymo izoliatoriui prireikė žymiai daugiau darbo įrankių (pavyzdžiui, dabar dalijant pietus vienu metu reikia turėti net 5 samčius). Techninę virtuvės bazę atnaujino ir kai kurios kitos įkalinimo įstaigos...
Maisto produktų tiekimas - konkursų keliu
Galbūt daugeliui sunku įsivaizduoti, kaip galima pamaitinti kalinį už nepilnus tris litus. Jeigu visus produktus reikėtų pirkti parduotuvėse, tikrai nebūtų įmanoma to padaryti, todėl visos įkalinimo įstaigos turi rūpintis, kad užtektų maitinimui skirtų pinigų. Kaip tai daroma? Ogi visi maisto produktai perkami organizuojant viešuosius konkursus. Paprastai atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių kriterijų - pasiūlyto produkto kainą. Kuo ji žemesnė, tuo daugiau galimybių laimėti konkursą. Dažniausiai sudaromos sutartys su stambiomis įmonėmis, turinčiomis daugiau galimybių tiekti šviežius ir kokybiškus maisto produktus. Paprastai daržovės perkamos tuo metu, kai yra pigiausios, t. y. iškart po derliaus nuėmimo. Saugyklose iki pavasario neblogai išsilaiko bulvių, morkų, burokėlių, svogūnų atsargos. Patys nuteistieji žiemai raugia kopūstus, agurkus, pomidorus... Dažniausiai vartojama mėsa yra jautiena. Kiti tiekėjai aprūpina aliejumi, žuvimi, miltais...
Virtuvėje "nuskriaustieji" nedirba
Kaip jau buvo minėta, maistą nuteistiesiems gamina jų likimo broliai, kuriems vadovauja valgyklos vedėjas (dauguma jų yra moterys - laisvai samdomos darbuotojos). Valgyklai darbininkai dažniausiai atrenkami dar šiems būnant karantine, ypač pageidautini virėjo specialybę turintys kaliniai. Vis dėlto juos tenka mokyti šeimininkavimo virtuvėje paslapčių. Pagal nerašytas kalinių taisykles virtuvėje nedirba "nuskriaustųjų" kastos atstovai.
Puodų rakinti nereikia
Kiekvienoje įkalinimo įstaigoje maistui gaminti skiriamų produktų kiekis griežtai kontroliuojamas. Matyt, todėl valgyklų vedėjos nesibaimina, kad paskutiniams valgytojams gali pritrūkti maisto. Šiuo metu neteko girdėti, jog, kaip anksčiau, būtų užantspauduojami (užrakinami) katilai, kad verdant iš jų nedingtų koks mėsos gabalas. Beje, virtuvės darbininkai neigė turį galimybę sočiau pavalgyti - esą jiems užtenka tų porcijų, kurias gauna kaip ir visi nuteistieji. Na, o kad atsiranda besočių - nieko nuostabaus. Pasirodo, kai kas gali suvalgyti net kelias porcijas košės ir vis tiek jaučiasi alkanas. Respublikinio mitybos centro medikai yra apskaičiavę nuteistųjų maisto kaloringumą. Kiekvienam nedirbančiam kaliniui per dieną tenka 2 300, o dirbančiam - 3 300 kalorijų. Pagamintą maistą kasdien ragauja ir jo skonį vertina budintis direktoriaus padėjėjas bei įkalinimo įstaigos medicinos darbuotojai, jau nekalbant apie virtuvės vedėją.
Moterys ir už grotų - šeimininkės
Niekam ne paslaptis, kad panašų maistą kalinčios moterys valgo jau maždaug 10 metų. Panevėžio bendrojo režimo PDK direktorius Kęstutis Slančiauskas patikino, jog nors iš valgyklos nuteistosioms galima išsinešti tiktai duonos, tačiau dauguma jų "paslapčiomis" pasiima ir jai priklausančią išvirto valgio porciją, kurią virtuvėlėje (kolonijoje įrengtos net kelios tokios patalpos) pasigardina prieskoniais, prideda papildomų produktų ir kartais pasigamina visai naują patiekalą. Moterys nebūtų moterys, jeigu joms nerūpėtų virtuvė. Kotletai, blyneliai šioje įstaigoje buvo gaminami ir anksčiau, tačiau juos gaudavo nepilnametės, nėščiosios arba sergančios nuteistosios. Dabar dirbančios moterys gauna didesnes maisto porcijas - už 3,62 lito parai. Besilankant šioje kolonijoje gyvenamųjų patalpų koridoriuose beveik nuolat sklando malonus kepamų sausainių ar kitų saldumynų kvapas. Moterys čia sugeba išsivirti net cepelinų, ar švenčių dienoms pasigaminti tortą.
Kalėjime daug kas valgo skaniau nei laisvėje
Taigi galima konstatuoti, jog šiuo metu nuteistųjų stalas tikrai nėra nei tuščias, nei skurdus. Jis primena vidutinės miesto valgyklos lygį. Neabejotinai tai sukels nemažos visuomenės dalies, ypač tų, kurie niekuo nenusikaltę negali sau leisti kasdien suvalgyti bent po gabalėlį mėsos ar karšto viralo pasiskaninti sviesto gabalėliu, pyktį, tačiau pareigūnai teigia, jog nuteistajam skyrusi bausmę valstybė turi pasirūpinti, kad jis būtų pamaitintas... Beje, norinčiųjų kuo ilgiau pasilikti už grotų sąrašas ilgėja...
