Remigijus RAINYS
Nedidelę sodybą su vienu hektaru žemės Aleknų kaime prie pat autostrados Kaunas - Klaipėda, raseiniškė Angelė Genovaitė Lipnickienė (58 m.) nusipirko išėjusi į pensiją, nes butą mieste išlaikyti darėsi vis sunkiau, o dar žvali moteriškė nesibaimino kaimo darbų ir tikėjo, kad nedidelis pagalbinis ūkis gerokai palengvins pragyvenimą. Aleknuose Gene vadinama moteriškaitė netruko susigyventi su kaimynais, įsigijo karvę ir kasmet užsiaugindavo net po kelis paršus. Garsas apie darbščią našlę (A. G. Lipnickienė jau prieš dvidešimt metų palaidojo nuo sunkios ligos mirusį vyrą) netruko pasklisti po apylinkes ir vieną pavakarę maždaug prieš penkerius metus į duris pasibeldė anksčiau Kelmės rajone, Vaiguvos kaime, gyvenęs Zigmas Bagvilas (51 m.). Atvykėlis nuo galvos iki kojų nužvelgė nelabai draugiškai jį pasitikusią šeimininkę ir pareiškė, jog atėjo pasikalbėti. Genė prisimena, kad tą vakarą Zigmas prašė priimti gyventi "ant kambario", o kai A. G. Lipnickienė atrėžė kambarių nenuomojanti, iškart pakeitė pokalbio temą ir tik po kelių valandų atsisveikino. Naujasis pažįstamas Aleknuose ėmė lankytis vis dažniau ir nė neprašomas kibdavo į kasdieninius ūkio darbus, padėdavo sukapoti malkas ar šienauti. Senberniaujantis Zigmas pamažu užkariavo Genės simpatijas, todėl neilgai trukus atsikraustė gyventi į jos namus, o vėliau net pasijuto sodybos šeimininku. Tuomet ir paaiškėjo, kad taurelei neabejingas vyriškis padauginęs virsta kone žvėrimi. Girtas Z. Bagvilas mušdavo savo sugyventinę ir, jei nesuspėdavo pasprukti pas kaimynus, moteris savaitėmis vaikščiodavo pamuštom akim. Kuo toliau, tuo Zigmas darėsi agresyvesnis ir dabar jau savo geradarę grasindavo užmušiąs, pakarsiąs ar sudeginsiąs. Šiaip ne taip įnamiu A. G. Lipnickienei atsikratyti pavyko prieš pustrečių metų padedant apylinkės policijos inspektoriui. Zigmas su savo kuklia manta persikraustė į Viduklę, kur neilgai trukus savo pusėn palenkė žinomos giedorės Kristinos širdį bei apsigyveno jos namuose.
Po kurio laiko be vyriškos pagalbos ūkyje likusiai Genei kaimynė Rita Beinorytė ėmė piršti į užkurius Plačiūvos kaime palaikę trobelę ir keturis hektarus žemės turėjusį našlį Leoną Butvilą (59 m.). Pasak A. G. Lipnickienės, neturėjusį net kuo padoriau apsirengti Leoną ji priėmė gyventi tik iš gailesčio, tačiau šis pasirodė esąs rūpestingas ir užjaučiantis žmogus, labiau prižiūrintis savo draugės ūkį nei nuosavus namus. Todėl ilgainiui nebegyvenamą L. Butvilos trobelę galutinai išgrobstė visokie prašalaičiai - pavogė ne tik langus, duris ar elektros skaitiklį, bet ir nukabino į namelį atvestus laidus. Leonas savo valdose pastaruoju metu lankydavosi tik šienaudamas žolę Genės karvei ir veršiui. Ramiai prabėgo daugiau nei dveji metai, o maždaug prieš mėnesį Aleknuose vėl pasirodė Zigmas. Nebeapsikentusi aršųjį senbernį iš savo namų iškraustė ir vidukliškė Kristina, todėl jis iki pat šalčių glaudėsi josios daržinėje. Žinia, daržinėje krosnies nepasistatysi, todėl paspaudus šaltukui Z. Bagvilui teko ieškotis šiltesnio būsto. Pas Angelę Genovaitę Zigmas atvyko ne vienas, o su Šiauliuose gyvenančia mama. Šiai ir pavyko prikalbinti A. G. Lipnickienę bei L. Butvilą laikinai, kol senoji nupirks sūnui jau nusižiūrėtą nedidelį namelį Viduklėje, už 50 litų išnuomoti sūnui kambarėlį. Kaime 50 litų - dideli pinigai, juo labiau kad Leonui pastaruoju metu buvo paūmėjusi bronchinė astma, todėl dar pora rankų ūkyje buvo visai neprošal. Kelias dienas Zigmas uoliai darbavosi, kapojo malkas ir net negėrė kaip anksčiau, tačiau veikiai ir vėl pareidavo su kvapeliu. Kadangi įkaušęs nuomininkas prie šeimininkų nekibdavo, o tik užsidarydavo savo kambaryje ir griūdavo miegoti, šie jam didesnių pretenzijų ir neturėjo. Genė įsitikinusi, jog tolesnius tragiškus įvykius netiesiogiai išprovokavo Zigmo motinos apsilankymas. Senolė atvežė sūnui paltą, batus ir maisto, dėl ko Leonas piktai pajuokavo, kad Z. Bagvilui gėrybės per daug lengvai į rankas plaukia, o jis turi viską užsidirbti pats. Zigmui tai labai nepatiko, bet tą kartą jis nutylėjo.
Prabėgus kelioms dienoms, vėlų vakarą, kai Leonas ir Genė jau buvo sugulę, parsibraižė girtas Zigmas ir ėmė belstis į duris. A. G. Lipnickienė supyko ir, liepusi vyriškiui kraustytis nakvoti į Kristinos daržinę, durų neatidarė. Z. Bagvilas vis labiau širdo ir reikalavo įleisti, kol neapsikentęs triukšmo atsikėlė Leonas ir atidarė duris. Užuot padėkojęs savo geradariui, Zigmas vos įvirtęs į virtuvę smogė kumščiu jam į veidą, o išsigandusi Genė puolė ginti savo žmogų. Atrodė, jog konfliktą pavyko numalšinti, Z. Bagvilas nuėjo į savo kambarį. Tačiau po kurio laiko vyriškiai vėl susipyko ir Zigmas, priminęs Leonui pasišaipymą iš motinos dovanų, dar porą kartų smogė jam į galvą ir spyrė į pilvą. To jau nebemačiusi Genė vėliau užtiko virtuvėje susirietusį Leoną, kuris skundėsi dideliu skausmu pilve. Vyriškis iškentėjo iki ryto, o tada A. G. Lipnickienė iškvietė greitąją pagalbą, kuri nugabeno L. Butvilą į Raseinių ligoninę. Leoną teko skubiai operuoti, nes paaiškėjo, jog jam trūkusi plonoji žarna. Po operacijos vyras buvo paguldytas į Reanimacijos skyrių, tačiau po savaitės mirė. Jurbarko rajono teismo medicinos ekspertas nustatė, jog L. Butvilui buvo tris kartus smogta į galvą ir kartą spirta į pilvą (sunkus kūno sužalojimas). Ar tai turėjo tiesioginės įtakos vyriškio mirčiai, nustatys jau sostinės ekspertai. Šiaip ar taip, tačiau Angelei Genovaitei Lipnickienei šią žiemą teks verstis be talkininkų.
