Praėjusį penktadienį prie Kauno technologijos universiteto griaudėjo tradicinis Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto studentų organizuojamas festivalis RAFES, kaip visada, gausiai palaistytas alumi. Šiemet nepavyko suorganizuoti tradicinės eisenos Laisvės alėja, tačiau renginys nuo to nė kiek nenukentėjo. Visi pašėlo kaip reikiant.
Renginio pradžioje dėstytojai buvo ne tik pagerbti, bet ir patraukti per dantį. Prie stalo šalia fontano krašto susodinti dėstytojai troškulį galėjo malšinti kiek telpa - alaus ir užkandžių jiems tikrai netrūko. Dėstytojams ir dekanui, paskirtiems genties vadais, buvo prilipdyti šmaikštūs vardai: "Taikos dūmas", "Penktoji styga", "Gėlėtoji maikė", "Piktasis trauzas", "Trečiasis krūmas". Dėstytojai linksminosi ne ką prasčiau už studentus - nesikuklindami tuštino alaus bokalus, o dekanas, pasipuošęs itin vešlių plaukų peruku, sugebėjo alaus bokalo gėrimo turnyre nurungti visų studentų pripažintą "alaus didmeistrį" Vycką.
Karštai švietusi pavasario saulutė ir alutis iš čia pat stovinčių prekybininkų palapinių ir gretimų parduotuvių darė savo - renginys darėsi vis linksmesnis. Prasidėjo įvairios tradicinės rungtys. Pirmoji - vandensvydis fontane. Taisyklės labai paprastos - rungiasi 2 komandos po penkis žmones, kurių tikslas - įmesti kamuolį į baseino gale paguldytą padangą. Baudos skiriamos už skandinimą, grabaliojimąsi ir šlapinimąsi į vandenį. Įsibridę iki pusės šlaunų studentai tarpusavyje kovėsi tikrai azartiškai, nepaisydami, jog vanduo buvo beveik ledinis. Studentų dėmesį tuo pat metu traukė ir prasidėję pirmieji šuoliai prisirišus guminiu lynu. Tam tikslui buvo atgabentas kranas, kurio strėlė pakilo net į 50 metrų aukštį. Tądien buvo šokinėjama iki pat išnaktų ir nemažai studentų susigundė patirti skrydžio malonumą už kur kas mažesnę kainą nei įprasta. Po to fontano baseinėlyje prasidėjo laivų lenktynės. Laivus atstojo sunkvežimių padangų kameros, varomos "vienos asilo (studento) galios variklio irkliniu mechanizmu". Ir nors laivų-padangų pavadinimai - "Kurskas" ir "Titanikas" - nežadėjo laimingos lenktynių pabaigos, aukų šioje rungtyje pavyko išvengti.
Buvo ir sausumos sporto šakų. Krepšinio komandų atletai varžėsi varžybose "trys prieš tris į vieną krepšį", o akiniuoti "moksliukai" galėjo rungtis šaškių turnyre. Beje, šaškės taip pat buvo neįprastos - lentą atstojo kreida išpaišytos grindinio plytelės, o šaškes - senos padangos. Stipresnieji studentai savo raumenų galią demonstravo virvės "raukimo" (traukimo) ir alaus statinaitės kilnojimo varžybose.
Minioje vis dažniau girdėdavosi klausimas: "Kada prasidės bokalai?" Visi nekantraudami laukė pagrindinio RAFES festivalio akcento - superalkoholizuotos estafetės "7 bokalai". Tarp dešimties dalyvių buvo ir viena mergina. Jai didelių nuolaidų nebuvo taikyta - tik vietoje puslitrinių bokalų ji gėrė kiek mažesnius. Estafetės taisyklės tradicinės. Aplink fakulteto pastatą išdėstyti septyni punktai, prie kurio pribėgę dalyviai turi atlikti tam tikrą užduotį ir išlenkti po bokalą alaus. Nesunku suprasti, jog po kažkelinto bokalo alaus bėgti tiesiai ir greitai darosi vis sunkiau, o dalyvių elgesys pradeda vis dažniau kelti žiūrovų juoką. Pradžioje dalyviai įkišdavo pirštą į stovinčio ant žemės alaus butelio kaklelį ir apibėgdavo kelis ratus, po to šokdavo į fontaną ir bėgdavo punktų - stalų su alumi - link. Čia jiems teko sukti ant kaklo gimnastikos lankus, vartytis kūliavirsčiais, pūsti balioną, kol susprogs, daryti atsispaudimus ir panašiai. Nenuostabu, jog bėgimo, karštos saulės, alaus ir galvą sukančių rungčių išvarginti daugumos dalyvių skrandžiai neatlaikydavo ir alus "išlipdavo" atgal. Atrodė, jog susirinkusieji tik to ir telaukė - jei tik estafetės dalyvis abejodavo, žiūrovai pradėdavo skanduoti: "Vemk, vemk!" arba "Dėk šliauką!".
Studentų miestelis šurmuliavo iki paryčių. Vakare visi rinkosi į grandiozinį koncertą, kuriame kiekvienas galėjo išgirsti jam patinkančios muzikos - vienu metu buvo grojama ir šokama net keliose skirtingose salėse. Savaime suprantama, ir čia alus liejosi laisvai...
