Alvidas JANCEVIČIUS
2000-ųjų vasario 15-oji. Kauno rajono Raudondvario seniūnijos Kvesų kaimas. Laikrodis vos pradėjo skaičiuoti pirmąją naujosios paros valandą. Tokiu vėlyvu metu kaimo laukuose atsidūrė sutuoktiniai Veličkai. Kivirčo pradžioje Gintaras žmonai keletą kartų kumščiu užtvojo per vaidą. Tačiau pyktis neatlėgo - stvėręs pagalį Gintaras Velička pradėjo talžyti žmonai į įvairias kūno vietas. Jolanta Veličkienė buvo žiauriai sumušta, jai kairiojoje galvos smegenų smilkinio srityje išsiliejo kraujas. Moteris turėjo kęsti didelį fizinį skausmą.
Sunkiai sužalotą žmoną Gintaras paliko gulėti laukuose. O tą naktį buvo vienas laipsnis šalčio. Sunkiai sužalota Jolanta Veličkienė išgulėjo iki aštuntos valandos ryto. Surastos moters išgelbėti nebepavyko - vidurdienį vežama į ligoninę dėl bendro kūno atvėsimo J. Veličkienė mirė.
Kauno apygardos teismas Gintarą Veličką 2000-ųjų liepos 21-osios nuosprendžiu nuteisė septynerių metų laisvės atėmimo bausme.Tiesa, buvo pritaikytas įstatymas "Dėl amnestijos" ir bausmė sumažinta dvejais metais.
Lietuvos Apeliacinio Teismo teisėjų kolegija nuteistojo apeliacinį skundą atmetė.
G. Velička kreipėsi užtarimo į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Kasaciniame skunde jis nurodė, jog jam paskirtoji bausmė esanti aiškiai per griežta. Jis juk prisipažino įvykdęs nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, labai gailisi.
Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nerado apskundimo pagrindų - vien tik prašymą pakeisti nuosprendį bei sušvelninti bausmę, tad paliko skundą nenagrinėtą, o teismo procesą nutraukė.
