Praėjusių metų spalio pabaigoje parlamentinių frakcijų atstovus su slapta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma supažindinęs ir parlamentinį tyrimą inicijavęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas neatskleidė valstybės paslapčių. Tai teigiama Generalinės prokuratūros atsakyme proprezidentinės Liberaldemokratų frakcijos seniūnui Henrikui Žukauskui, kuris apkaltino Seimo pirmininką valstybės paslapčių atskleidimu.
Tai teigiama Generalinės prokuratūros atsakyme proprezidentinės Liberaldemokratų frakcijos seniūnui Henrikui Žukauskui, kuris apkaltino Seimo pirmininką valstybės paslapčių atskleidimu.
Dėl to prezidentas Rolandas Paksas praėjusią savaitę pasiūlė inicijuoti apkaltą Seimo pirmininkui.
"Nemanau, kad neturėjau teisės. Grėsminga valstybės saugumui situacija tuo metu buvo", - penktadienį susitikime su žurnalistais sakė A. Paulauskas, komentuodamas kaltinimus.
H. Žukauskas atsisakė komentuoti Generalinės prokuratūros atsakymą teigdamas, jog jo nėra matęs, tačiau BNS pavyko gauti jo kopiją.
Generalinė prokuratūra savo atsakyme konstatuoja, kad su VSD pažyma Seimo frakcijų atstovus supažindinęs ir parlamentinį tyrimą inicijavęs A. Paulauskas ne tik nepažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, bet tokiais savo veiksmais siekė apsaugoti valstybės paslaptis, kurioms galėjo pakenkti pažymoje minimų asmenų veiksmai.
VSD pažymoje, kuri vėliau buvo išslaptinta, buvo nurodyti įtartini Prezidentūros atstovų ryšiai su abejotinos reputacijos asmenimis, taip pat prezidento rėmėjo Jurijaus Borisovo veiksmai.
H. Žukauskas ir prezidentas R. Paksas apkaltino Seimo pirmininką atskleidus valstybės paslaptį, nes minėtame susitikime su frakcijų atstovai keli jo dalyviai neturėjo teisės susipažinti su slapta informacija.
Liberaldemokratų frakcijos seniūnas yra teigęs, kad susitikimo dalyviai ne tik buvo supažindinti su slapta pažyma, bet ir klausėsi slapta darytų įrašų.
Prokuratūra savo atsakyme pažymi, kad telefoninių pokalbių įrašai buvo pateikti ir išklausyti VSD vadovų leidimu, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad A. Paulauskas su valstybės paslaptimis būtų supažindinęs pašalinius asmenis.
Minėta VSD pažyma lapkričio 1 dieną buvo paskelbta specialiame dienraščio "Respublika" priede.
Prokuratūra dėl šio fakto atlieka tyrimą, kurio viena versijų yra, kad VSD pažymą dienraščiui galėjo perduoti ir Prezidentūros atstovai.
Minėta VSD pažyma tapo pagrindu inicijuoti Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui darbą, o pastarosios išvados - pagrindu inicijuoti apkaltą prezidentui.
Apkaltos komisijai patvirtinus kaltinimų prezidentui šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius duotą priesaiką pagrįstumą, Seimas nusprendė pradėti apkaltą.
Pirmąjį apkaltos proceso posėdį numatoma surengti kovo 8 dieną. Prognozuojama, kad balsavimas dėl prezidento nušalinimo baigsis kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje.
BNS