Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ, Vytautas ŽUTAUTAS
Rojus turistams
Užtat vietiniams gyventojams - pragaras. Nyderlandų statistikos valdyba po apklausos paskelbė, kad dėl labai didelio turistų srauto net 49 procentai Amsterdamo gyventojų laisvalaikį praleidžia tarp keturių savo buto sienų. Nuo 1996 iki 2000 metų Amsterdame turistų padaugėjo nuo 1,8 iki 2,8 milijono per metus. Jie taip išvargina vietinius, kad net 75 procentai apklaustųjų pareiškė, jog miesto centras visiškai netinka ramiai ir harmoningai ilsėtis.
Miesto valdžia rūpinasi ir turistais, atvežančiais į miestą pinigų (net pirmą valandą nakties prie bankomatų, kurie vos ne kiekviename žingsnyje, - eilės žmonių, o savaitgaliais pinigai apskritai pasibaigia), ir savo gyventojais. Savivaldybė yra išleidusi taisykles, kaip elgtis turistams, ir dalija jas miesto centre. Dešimties taisyklių devizas: "Malonumai. Saugumas. Taika". Jose policija, sveikindama laisvojo miesto svečius, primena, kad Amsterdame leidžiama ne viskas. Štai tos dešimt taisyklių:
1. Linksminkitės, bet elkitės protingai. Atminkite, kad čia gyvena žmonės, jie turi vaikų ir nori ramybės. Nerekomenduojame pasigerti, viešai nusirenginėti, šokinėti į kanalus.
2. Negalima rėkauti ir loti. Bauda - 150 guldenų (apie 230 litų). Ypač vakarais ir naktimis. Atminkite, kad čia gyvenantiesiems rytą reikia keltis į darbą. Gerkite tik alaus baruose ir kavinėse. Linksminkitės, kiek širdis geidžia, bet gatvėje elkitės ramiai.
3. Draudžiama šlapintis ne tam skirtose vietose. Bauda - 100 guldenų (apie 150 litų). (Beje, vyrams nusišlapinti - jokių problemų. Tiesiog gatvėse stovi atviri pisuarai, tik šiek tiek uždengiantys pilvą ir papilvę. Pilkos kabinos panašios į mūsų pliažuose stovinčias persirengimo kabinas. Tik žemesnės. Prispyrė reikalas - ramiai stokis ir išpūtęs akis leisk srovelę. Ji tuoj pat nutekės į kanalą. Gal ir patogu, bet vietą, kur stovi toks tualetas, užuosi iš tolo. Tokiu pisuaru gali pasinaudoti ir moterys, tik reikia nusipirkti Nyderlanduose jau gaminamą specialų vamzdelį. Bet tai teko matyti tik per televiziją. Gatvėje šalia vyrų stovinčių moterų nematėme. Kadangi viešą tualetą surasti nelengva, moterys beldžiasi į kavines, restoranus, viešbučius. O vyrams skirti tokie lengvi tualetai jau plinta ir kituose Europos miestuose, nes neradę vietos stipriosios lyties atstovai šlapinasi ant sienų, tarpuvartėse. O šlapimu virtęs alus ne tik dvokia, bet ir ardo sienas.)
4. Už alkoholio vartojimą viešoje vietoje - 80 guldenų (120 litų) bauda.
5. Saugokitės plėšikų ir kišenvagių. Ypač ten, kur daug žmonių.
6. Lankydamiesi pas prostitutes atminkite, kad jos irgi moterys. Negalima jų fotografuoti, užgaulioti.
7. Sunkieji narkotikai (kokainas, heroinas, "Ecstazy" ir kiti) Amsterdame draudžiami.
8. Lengvieji narkotikai parduodami tik vyresniems nei 18 metų asmenims ir tik asmeniniam vartojimui. Rūkykite juos tik tam skirtose vietose, nes ne visiems malonus jų kvapas.
9. Nežaiskite antpirščiais ir panašių žaidimų.
10. Mūsų mieste už automobilių stovėjimą gatvėse reikia mokėti.
Štai tokie laisvojo miesto draudimai. Jie pažeidžiami gan dažnai, bet neteko matyti, kad policininkas prisikabintų prie rūkančiojo "žolę" ar geriančiojo alų. O štai už neužmokėtą automobilio stovėjimą bauda garantuota.
Narkotikų pagundos
Nors taisyklėse rašoma, kad ne visiems malonus narkotikų dūmų kvapas, tačiau visas Amsterdamo centras skendi saldžiai rūgštokame hašišo ar marihuanos aromate. Suaugęs olandas, paklaustas, ar jis rūko "žolę", tik šyptelės - man juk ne šešiolika. Užtat turistų, šmirinėjančių po "coffee shopus", sutiksi bet kokio amžiaus. Atmosfera čia itin draugiška. Sėdi besišypsančios porelės, gurkšnoja kavą ir traukia dūmą. Kartais dviese vieną cigaretę. Pavargusieji gali padėti galvą ant čia pat esančios pagalvėlės. Dažniausiai tai naujokams. Įpratusieji jaučia pakilimą, kvatoja be reikalo, bučiuojasi. Nuo stipresnės hašišo ar "žolės" dozės apsvaigimas trunka net iki 4 valandų. Oficialiai į "coffe shop" meniu įtrauktos hašišo dozės (1,7 g) kaina - 25 guldenai (40 litų). Dvigubai daugiau kainuoja specialus pasiūlymas "afghani schirack". Didžioji dauguma tokių kavinių priklauso "Buldogo" firmos tinklui. Jos dirba nuo 8 valandos ryto iki 3 valandos nakties, bet paprastai uždaromos tada, kai išeina paskutinis rūkalius. Tokiose kavinėse nėra alkoholio. Tik kava, sultys, koka kola. Ant bufeto svarstyklės kaip vaistinėje. Ir žolės, ir hašišo gali nusipirkti kelių rūšių - iš Birmos, Afganistano, Libano, Turkijos. Rūkantieji sako, kad skirtumą tikrai pajusi.
Mes rūkyti "coffee shope" taip ir neišdrįsome. Nusipirkom cigarečių "Ecstazy" ir viešbutyje, prasivėrę langą, susėdę ant lovos, užtraukėm dūmą. Kaip du seni narkomanai vienas kitam perduodami cigaretę ir vis klausinėdami: "Ar tu ką nors jauti?" Pajutom tik kvapą. Perskaitę ant pakelio mažytėm raidytėm užrašytą tekstą supratom, kad tai joks narkotikas, o paprasčiausių žolių cigaretės. Tada nusipirkom grybą. Mūsų akimis žiūrint, šungrybį. Jį valgėm jau Lietuvoj. Redakcijoj, per pietus. Pardavėjas rekomendavo suvalgyti dviese, o mūsų buvo visas tuntas. Po pietų daugiausia juokėsi ir dainavo vyriausioji buhalterė ir vyriausiasis redaktorius. Matyt, kando didesniais kąsniais. Be to, perskaitę "Akistatą" sužinojome, kad už tokį kaip mūsų atvežtas grybą Visagine nuteistas jaunuolis. Visa laimė, kad muitinėje mūsų lagaminų niekas netikrino.
Beje, ir Nyderlandai prisitaiko prie Europos Sąjungos įstatymų. Anksčiau į šalį buvo galima įvežti net 25 kilogramus narkotikų, o dabar - tik tiek gramų. Nenumatyta jokios bausmės - tik narkotikų konfiskacija. Bet kurioje kitoje šalyje už tai gautum kelerius metus kalėjimo. Nyderlanduose irgi niekas nepropaguoja narkotikų, bet šios šalies patirtis leidžia daryti išvadą, kad lengvųjų narkotikų legalizavimas sumažino sunkiųjų narkotikų vartojimą. Čia beveik nėra mirčių perdozavus narkotikus, palyginti nedaug sunkių nusikaltimų, susijusių su narkotikais. Labiausiai paplitęs nusikaltimas - dviračių vagystės. Aikštėje prieš universitetą gali už 25 guldenus (tiek kainuoja viena dozė "žolės") nusipirkti bet kokį plieninį žirgelį. Matyt, šalies patyrimas tikrai vertingas, nes juo žada pasekti ir Vokietija. Kol kas vokiečiais rūpinasi olandai.
Narkotikų turistams iš Vokietijos ir kitų šalių olandai pakelėse ruošiasi atidaryti specialias kavines, kuriose bus prekiaujama hašišu ir marihuana. Štai pasienyje su Vokietija esančio Venlo miesto valdžia pareiškė, kad taip ji palengvins vokiečių turistų, kasdien Nyderlanduose ieškančių narkotikų, gyvenimą. Rūpindamasi kaimynais Venlo savivaldybė atidarys dvi pakelės kavines, kuriose narkotikai bus pardavinėjami kaip "Mc Donalde" - išsineštinai.
Narkotikų muziejus
Baigiant narkotikų temą reikėtų paminėti ir narkotikų muziejų. Jo prospekte parašyta, kad tai vienintelis toks muziejus pasaulyje. Už 8 guldenus (12 litų) gali sužinoti ne tik kur ir kaip rūkoma "žolė" ar hašišas, bet ir susipažinti su naudingosiomis narkotikų savybėmis, o taip pat įsigyti marihuanos ar kanapių sėklų, išgirsti patarimus, kaip jas auginti. Įdomiausia, aišku, sužinoti apie kontrabandininkų išradingumą. Ir kur tik nuo muitininkų neslėpdavo narkotikų, bet šie vis tiek pergudraudavo vežėjus.
Netoli yra ir erotikos muziejus. Dar vienas panašus - šalia geležinkelio stoties. Šie dirba iki gilaus vidurnakčio. Trys, o gal keturi aukštai užpildyti seksualine produkcija nuo Senovės Romos iki mūsų dienų. Paveikslai, freskos, skulptūros - menas. Pasižiūrėjus galima daryti išvadą, kad lytiniai santykiai visais laikais buvo vos ne pagrindinė menininkų darbų tema. Visais laikais buvo siekiama tobulinti sekso techniką. Ir jei kokia afrikietė patenkindavo save paprasčiausiu karvės ragu, tai europietė - ypač aristokratė - sėsdavosi prie sudėtingo mechanizmo, kurio paskirtis irgi buvo ta pati. Bet aristokratės vibratorius - išradingas inžinerinis įrenginys. Mūsų amžius irgi davė daug naujo. Muziejuje gali atsisėsti į krėslą, primenantį vyrišką organą, ir pasižiūrėti sekso filmukų. Vieniems patinka multiplikaciniai filmai ("Raudonkepuraitė"), kitiems pornografiniai ("Plati gerklė"). Unikalūs 4-ojo dešimtmečio komiksai. Dvi gražuolės, apžiūrinėdamos viena kitos tarpkojį, filosofiškai klausia: "Kažin, jei Hitleris būtų tai pamatęs, ar būtų pradėjęs karą?"
Pabūkim valkatomis
Amsterdamo centre gyvenimas verda visą parą. Turistai šmirinėja pirmyn ir atgal, sėdi kavinėse, rūko marihuaną, geria kokteilius, bet apie trečią nakties grįžta į viešbučius. Damo aikštėje, prie geležinkelio stoties, lieka tie, kurie tikrai laisvi. Laisvi nuo visko. Jų kišenėse švilpia vėjai. Tai, ką per dieną prisielgetavo ar uždirbo barškindami gitarą, prarūkė, tad viešbučiui pinigų neliko. Tenka snausti gatvėje. Olandai irgi gali susipažinti su tokiu gyvenimu. Užmokėjęs 45 guldenus (apie 70 litų), kiekvienas norintysis vieną dieną gali praleisti gatvėje kaip tikras benamis. Tokią paslaugą respektabiliems olandams siūlo labdaringa organizacija "Voila". Tais surinktais guldenais remiami tikri benamiai. Pirmas kelias valandas benamį "turistą" globoja tikras benamis, o vėliau reikia verstis pačiam. Piniginę, raktus reikia palikti pas renginio organizatorius, tad nori nenori turi valgyti benamių kavinėse ar Gelbėjimo armijos maitinimo punktuose, o nakvoti specialiuose nakvynės punktuose.
Kitame numeryje: Gyvas porno "Raudonųjų žibintų" kvartale.
