Jie leidosi žvejoti į pačią gražiausią pasaulio jūrą. Deja, atsitiko taip, kad tapo aukomis...
Haitis Jeigu Philip Harding turėtų jėgų, rėktų. Rėktų iš siaubo ir nevilties. Deja, jis vos bepakelia galvą. Philip Harding ir jo draugas seržantas Kingsley Laborde, įsikibę į apvirtusio žvejybinio laivo kilį kovoja, kad išgyventų Karibų jūros viduryje... Didžiulės bangos gena laivą į atvirą jūrą, vis labiau nutolindamos abu vyrus nuo krantų ir grasindamos juos nuplauti nuo kilio. Naktis, tačiau mėnesienoje vyrai pamato kraują stingdančią formą - bangose ryškėjantį ryklio peleką. Rykliai laukia, kol stipri banga nuplaus juos nuo sijos ir jie taps jų grobiu. Esantis dimisijoje penkiasdešimt vienerių metų amžiaus policininkas Philip Harding net baisiausiame košmare neįsivaizdavo pergyvensiąs panašų pragarą... Kai jį pakvietė vykti su konsultanto misija į Terkso ir Kaiko salyną, jis pagalvojo tai būsiant tikra palaima. Tuo labiau, kad jį turėjo lydėti trys jo buvę kolegos. 2002 - jų metų vasario 23 - osios rytas Karibų zonoje nuostabus. Keturi vyrai išsinuomoja seną motorinį žvejų laivą ir išplaukia į jūrą. Po keturių valandų laivo siurblys atsisako ir vanduo užplūsta jo užpakalinę dalį. Vyrai griebiasi kibirų, tačiau tai nieko nebepadeda ir laivas apsiverčia, palikdamas tik savo kilį jų išsigelbėjimui. Jūra tebėra rami, tad jie žino, kad iki vakaro niekas dėl jų nesijaudins. Seržantas Warrican ir inspektorius Sutton nusprendžia plaukti iki kranto, o Philip žino nepajėgsiąs to padaryti. Tuo metu skęstantieji yra maždaug už dviejų kilometrų nuo Kaiko salos vakarinės dalies. Philip ir Kingsley žiūri į nutolstančius draugus su viltimi sulaukti pagalbos... Deja, slenka valandos, kepina saulė, o jie nieko nesulaukia. Horizonte taipogi jokio laivo. Vakarop pakyla vėjas ir pradeda juos nešti tolyn į jūrą. Galiausiai Philip sako: " Situacija vis pavojingesnė. Palik mane čia ir kol dar ne vėlu plauk link kranto..." Kingsley nuplaukia. Philip lieka vienas ant kilio. Temsta, jūra vis labiau įsisiautėja. Jis jaučia, kad neilgai išsilaikys. Pasirodo, kad Kingsley nenorėjo palikti draugo vieno, tad apiplaukė ratą ir po kokių dešimties minučių grįžo atgal. Philip nuomone, tai buvo geriausia, ką jo bičiulis kada nors buvo padaręs gyvenime. Matote, po to draugas net penkis kartus jį sugavo vandenyje ir padėjo ne tik užsiropšti ant kilio, bet ir išsilaikyti. Be jo jis būtų žuvęs. Visiškai sutemo, o pagalbos nebuvo. Tai reiškė, kad du kiti draugai nepasiekė kranto. Tokie geri plaukikai negalėjo nuskęsti. Liko vienintelė išvada - jie tapo ryklių aukomis. Šiame regione jie knibždėte knibžda. Nors šiaip jie žmonėms nepavojingi, atsiranda maždaug šešių- septynių metrų ilgio ryklių - tigrų, kurie puola. Juos galima atpažinti iš tamsių dryžių ant pelekų. Philip Harding prisimena, kad būtent tokie sukiojosi visą naktį apie apvirtusį laivą. Net auštant jie neatstojo nuo laivo su siaubą keliančia kantrybe. Taip praslinko daugiau nei dvidešimt keturios valandos. Saulei tekant atsitiko stebuklas: vėjas pakeitė kryptį ir bangos pradėjo nešti laivą link kranto! Likus mažiau negu kilometrui iki vienos archipelago salos, juos pastebėjo kubiečių vilkikas ir atskubėjo į pagalbą. Praslinkus trisdešimt vienai valandai nuo laivo apsivertimo, abu anglai atsidūrė ant žemės. Jie buvo labai nudegę ir netekę skysčių, tad juos kelioms dienoms paguldė į ligoninę. Praėjus keturiasdešimt aštuonioms dienoms po jų išgelbėjimo, buvo rasta inspektoriaus Sutton kūno dalis. Kai dėl seržanto Warrican, tai rykliai nieko nepaliko...Šie du drąsūs vyrai plaukė į krantą ieškoti pagalbos savo draugams, tačiau sutiko pačius baisiausius žudikus. Gyviej niekada nepamirš pasiaukojusių draugų.
