Šakalytė ryžosi širdį veriančiam poelgiui: įkvėpė garsaus žmogaus mirtis

Kovo 11-ąją iškiliausi ir drąsiausi šalies žmonės buvo apdovanoti „Lietuvos garbės“ apdovanojimuose. Viena apdovanotųjų – Audra Ignatavičė, gavusi „Auksinės metų širdies“ apdovanojimą už netikėtai mirusio vyro Viliaus organų paaukojimą.

 Pravirkusi R. Šakalytė-Jakovleva peikė valstybės institucijas ir atsiprašė žiūrovų
31

Toks moters poelgis įkvėpė ne vieną žmogų ryžtis svarbiam sprendimui. Nuo kovo 11-osios vakaro, kai buvo parodytas ir šis siužetas apie organų donorystę, jau sulaukta daugiau nei šimto sutikimų donoro kortelei gauti.

 

(31 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Renata Šakalytė-Jakovleva sunkiai tramdo ašaras: prisiminė vaikystėje patirtus smūgius

Apie organų donorystę taip pat viešai prakalbo ir TV Pagalbos vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva, savo žinute suvirpinusi tūkstančių širdis.

„Man savęs negaila. Neretai sulaukiu klausimų, kodėl atvirai kalbu apie praeitį, apie patirtus ar patiriamus iššūkius? Visada atsakau, jog nuoširdžiai tikiu, kad kažkam tai gali padėti apsispręsti, pakeisti savo gyvenimą ar bent iš dalies jį pagerinti. Dalintis teigiamais pavyzdžiais verta, nes jie – kad ir kaip banaliai skambėtų – kuria gerumo grandinę.

Akivaizdus pavyzdys – kovo 11 vykę „Lietuvos garbės“ apdovanojimai. Tą vakarą buvo pagerbta moteris, kuri po staigios mylimojo mirties paaukojo jo organus donorystei. Jau kitą dieną Nacionalinis transplantacijos biuras sulaukė per šimtą prašymų donoro kortelei gauti – žmonės išreiškė norą po mirties savo organus paaukoti ir tokiu kilniu būdu išsaugoti kitų gyvybę.

Audra Bastytė-Ignatavičė tapo simboliu mūsų tikrosios žmogiškosios prigimties – padėti kitam, išgelbėti gyvybę, net jei paties širdis plyšta iš skausmo.

REKLAMA

Kuo daugiau tokių istorijų pasieks mūsų akis, ausis ir širdį, tuo daugiau turėsime išgelbėtų gyvybių – juk donorystė suteikia šansą pradėti gyvenimą iš naujo ir kūdikiams, ir vaikams, ir mamoms, ir tėčiams, ir seneliams.

Per pastaruosius mėnesius ne sykį klausiausi fantastiškų pasakojimų apie donorystę per BBC radiją. Girdėjau ir pokalbį su mama, kuri paaukojo netikėtai mirusio paauglio sūnaus širdį. Ypač sujaudino istorija vyro ir žmonos, kurie paaukojo devynmetės dukrelės, žuvusios per eismo įvykį, organus net keletui vaikų. Išgirdau pasakojimus ir tų, kurie pagaliau sulaukė donorų. Kaip pasikeitė ar keičiasi jų gyvenimas...

Vis pagalvodavau – kaip reikia tokių įkvepiančių viešų pavyzdžių mūsų Lietuvoje. Kaip vis dar nepelnytai donorystė apipinama bjauriais mitais ir verčiama baubu.

Tad nuoširdžiai kviečiu keisti požiūrį jau dabar. Juk labai, labai dažnai išvarom baubus lauk tik tada, kai patiems skaudžiai ima svilti komforto kailis...

Demonizuojam skiepus, kol nesuserga vaikai, vadinam kvailyste donorystę, kol patiems neprireikia donorų pagalbos...

Ir taip – Audronės poelgis paskatino mane užpildyti prašymą Donoro kortelei gauti. Tad artimiausiomis dienomis turėčiau jos sulaukti. Ačiū, mieloji.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų