Olimpinės čempionės istorija žavi tūkstančius: bėgikės nesustabdė net ir klastinga liga

Gail Devers pirmąjį savo olimpinį aukso medalį iškovojo, tikriausiai, pačiomis dramatiškiausiomis aplinkybėmis – dvi varžovės finišo liniją pasiekė tuo pačiu metu. Manoma, kad tądien buvo užfiksuotas pats mažiausias laiko skirtumas tarp dviejų varžovių 100 m bėgimo rungties finale.

Nors jos rezultatas (10,28 sekundės) buvo vos dešimtąja sekundės greitesnis už keturias iš karto po jos finišavusias bėgikes, tai nėra vienintelė priežastis, kodėl ši G. Devers pergalė yra tokia ypatinga. Prie to prisidėjo ir visa bėgikės gyvenimo kelionė.

Per kelerius metus iki 1992 m. Olimpinių žaidynių Barselonoje, G. Devers kentėjo nuo daugybės ją sukrėtusių sveikatos problemų. Jos patirta „simptomų gama“ vos neprivertė sportininkės išeiti į pensiją, nepaisant to, kad jos atletikos karjera dar nebuvo spėjusi įsibėgėti.

Kentė sveikatos sutrikimus

Svorio kritimas, plaukų slinkimas, galvos skausmai, nemiga, „išsprogusios“ akys ir skausmingos žaizdelės ant odos buvo vieni iš gausybės sveikatos sutrikimų, su kuriais G. Devers susidūrė jaunystėje, ir kurie privertė atletę imtis bet kokių priemonių.

„Atrodžiau kaip monstras... Negalėjau pakęsti, kaip atrodžiau“, – „CCN Sport“ pasakojo 54-erių sportininkė.

„Aš uždengiau visus savo veidrodžius ir nustojau žiūrėti į save. Aš nebevaikščiojau į vakarėlius, nes žmonės visada klausdavo: „Ei, kas tau negerai?“ O aš neturėjau jokio atsakymo.“

G. Devers pasakojo, kad 1988-ųjų Seulo Olimpinėse žaidynėse ji sulėtėjo iki tokio tempo, kokiu bėgdavo dar vidurinėje mokykloje, todėl jai nepavyko įveikti 100 m barjerinio bėgimo, jos mėgstamos rungties, pusfinalio.

Jos būklė, dėl kurios daktarai kaltino per didelį fizinį krūvį, grįžus namo pablogėjo. Vienu metu ji svėrė vos 35 kg – 18 kg mažiau nei jos įprastas bėgimo svoris.

G. Devers prisimena: „Pasakiau savo treneriui atsistatydinimo kalbą, kurioje užsiminiau, kad nebenoriu švaistyti jo laiko, nes, nors aš ir rungtyniauju bei bandau varžytis, aš pasitempiu savo sausgysles lengvo bėgimo metu.“

REKLAMA

„Aš turėjau problemą, bet, ačiū Dievui, jis neleido man pasitraukti ir pasakė: „Mes tai įveiksime“.

Serga Greivso liga 

Ir tik po kelerių metų, praleistų lankantis pas įvairiausius gydytojus visoje JAV, G. Devers pagaliau sužinojo, kad ji serga Greivso liga – autoimuniniu sutrikimu, sukeliančiu per didelį skydliaukės aktyvumą.

„Ašaros tiesiog pasipylė, – pasakojo sportininkė, prisiminusi akimirką, kai pirmą kartą išgirdo savo diagnozę. – Pagaliau kažkas galėjo atsakyti į mano klausimus.“

Šiandien, praėjus 30-čiai metų nuo tada, kai jai buvo diagnozuota Greivso liga, G. Devers nori atkreipti žmonių dėmesį į šį sutrikimą ir jo sukeliamus simptomus, o ypač dabar, kadangi liepa yra Greivso ligos supratimo mėnuo.

Ji vis dar kasdien vartoja vaistus, ir tik neseniai sužinojo, kad jos patiriamas akių problemas – skausmą, jautrumą šviesai ir tai, kad jos atrodo „išsprogusios“ – sukelia Greivso oftalmopatija – su Greivso liga susijęs sutrikimas, kuriam reikia atskiro gydymo.

„Jeigu pasaulyje Greivso liga galimai serga apie 10 mln. žmonių, tuomet mano darbas yra užtikrinti, kad šie 10 mln. žmonių gautų reikalingą gydymą“, – sakė G. Devers.

Paskyrė spindulinį gydymą 

Po ligos diagnozavimo 1990 m., G. Devers buvo skirtas spindulinis gydymas, dėl kurio ant sportininkės pėdų susidarė skausmingos pūslės. Situacija buvo tokia bloga, kad vienu metu gydytojai svarstė amputuoti jos pėdas.

Tačiau net ir patyrusi tiek daug Greivso ligos komplikacijų, G. Devers tikina, kad jos skausminga patirtis, grįžus į atletiką, skatino ją siekti dar geresnių rezultatų.

„Visada sakau žmonėms, kad jeigu galėčiau pradėti savo gyvenimą iš naujo, paprašyčiau ir vėl susirgti Greivso liga, nes būtent ji padarė mane tokiu žmogumi, koks esu dabar“, – sakė ji.

„Tikiu, kad mano patyrimai padarė mane stipresne... Visi susiduria su iššūkiais. Visi kartais jaučiasi taip, lyg nebūtų jokio kelio atgal.“

REKLAMA

„Ką darau tada? Prisimenu tą jėgą ir nepalaužiamumo jausmą, kurį patiriu, kai pasiekiu finišo liniją.“

Po savo pergalės 1992 m., G. Devers vėl iškovojo auksą 100 m bėgimo rungtyje ir 4x100 m estafetėje 1996 m. Atlantoje vykusiose Olimpinėse žaidynėse. Taip ji tapo viena iš vos trijų moterų, sėkmingai apgynusių savo 100 m titulą Olimpinėse žaidynėse.

Nepaisant to, kad 100 m barjeriniame bėgime ji sugebėjo iškovoti net tris pasaulio čempionės titulus, G. Devers nepavyko laimėti šios rungties Olimpinėse žaidynėse.

Būtų pagerinusi pasaulio rekordą 

1992 m. G. Devers jau buvo beveik išplėšusi pergalę, kai staiga ji užkliuvo už paskutinės kliūties ir liko penktoje vietoje. Vėlesni skaičiavimai parodė, kad jeigu ji nebūtų suklupusi, ji būtų pagerinusi pasaulio rekordą.

Po ketverių metų, Atlantoje, ji finale užėmė tik ketvirtąją vietą. 2000 m. pusfinalyje ji dalyvavo su nutraukta sausgysle, o 2004 m. jos progresą sustabdė blauzdos trauma.

1996 m. 100 m bėgimo auksą G. Devers iškovojo labai nedidele persvara, nes ir ji jos varžovė Marlene Ottey iš Jamaikos finišavo tuo pat metu. Iki šiol G. Devers yra paskutinė amerikietė, pelniusi šį titulą.

Gali duoti gerų patarimų šiandieniniams olimpiečiams 

G. Devers tikisi, kad Tokijo olimpinėse žaidynėse, kurios startuos jau šį mėnesį, nauja sportininkė iš JAV nutrauks šį, jau 25-erius metus trunkantį laukimą, ir laimės aukso medalį moterų 100 m bėgimo rungtyje. Tačiau kartu ji pripažįsta palaikanti Dina Asher-Smith – sprinterę ir 200 m pasaulio čempionę iš Didžiosios Britanijos.

Turėjusi karjerą, pasižymėjusią atsparumu ir ryžtu, kurio reikėjo sveikatos problemoms įveikti, G. Devers dabar gali duoti gerų patarimų šiandieniniams olimpiečiams, pagaliau sulaukusiems Olimpinių žaidynių po sumaišties ir nežinomybės kupinų pandemijos metų.

„Jūs susidūrėte su iššūkiais, jūs patiriate stresą, jūs abejojate savimi, – sakė G. Devers. – Nesvarbu ar tai plaukimas, nardymas, ar bet kokia kita šaka, kai žengsite prie starto linijos, pasiruoškite atiduoti viską, kad namo neišvažiuotumėte su klaustukais.“

REKLAMA

Rungtyniavusi iki 40-ies, G. Devers vis dar palaiko savo formą, ir visai neseniai nubėgo pirmąjį savo pusmaratonį. Ji taip pat toliau ugdo visuomenės sąmoningumą apie Greivso ligą.

„Su ja tvarkausi jau 30 metų, – sako ji. – Turiu padėti kitiems finišo liniją pasiekti greičiau, nei tai padariau pati.“


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų