Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Tokių bružų pilna.Truputį buvo aprimę,dabar visi
ekskomunistai,kagėbistai atsigavo dergia Lietuvą,jos iškiliausius žmones,perrašinėja istoriją.
Nemokate skaityti. Po karo miške buvo apie 200 000 žmonių,tačiau nebuvo užpulta rusų kariuomenė,tikslu išvaduoti Lietuvą,nevaduoti tremtin vežami.Kodėl ? Todėl,kad iš to skaičiaus gal tik 1 % tebuvo laisvės kovotojai{apie 2000}ir tokių jėgų aiškiai nepakako tikriesiems{minėtiems} partizaninės kovos tikslams pasiekti. O visiems kitiems ta kova nerūpėjo - jie banditavo. Tai pripažįsta ir iškilūs partizanai -Ramanauskas{Vanagas},J.Lelešius{Grafas}.Jakučionis,matyt,,yra tų banditų palikuonis,užtat juos taip apgulmai ir garbina. Bružas gi sako,kad apgulmas miškinių garbinimas yra kvailystė,nes didvyriais buvo tik retas iš jų.
Labai teisingas straipsnis. Ir Bružas nesako, kad ne visi buvo didvyriai. To nė nereikia sakyti , nes ir be sakymo tą žinome. Jis sako, kad pati kova nebuvo didvyriška ir ragina mus didvyriškumo nepastebėti , nes kitaip būsime primityvai.
O kam Bruzui ir tau to reikia? Nezinot, kad bet kur yra prisiplakeliu? O jei suskaiciuotumet ir paskelbtumet kiek tokiu buvo? Bet reiketu suskaiciuoti ir paskelbti strybu taukuotas nugaras. Kaip jus ziurite i Kacergines strybu palikuoniu veikla? Kas jie? Lietuviai? Homo sovietikus? O gal 100% degradai? O tokiu degradu po kryziuociu ir komunistu antpludziu vargseje Lietuvoje privyso daugybe.
Jei pasiziuretumet i veidrodi, tuoj tokius ir pamatytumet. Todel Lietuvoje rezervystai vadovauja valstybes saugumui, todel kariuomeneje pilna tarybiniu karininku, todel "valstybininkai" rupinasi didziojo kaimyno reikalais labiau, nei Lietuvos reikalais, todel paksai ir agurkichai gerai jauciasi Lietuvoje, ateje i valdzia uz rusiskus dolerius. Jum sitoreikia? Vargseliai.
Jei pasiziuretumet i veidrodi, tuoj tokius ir pamatytumet. Todel Lietuvoje rezervystai vadovauja valstybes saugumui, todel kariuomeneje pilna tarybiniu karininku, todel "valstybininkai" rupinasi didziojo kaimyno reikalais labiau, nei Lietuvos reikalais, todel paksai ir agurkichai gerai jauciasi Lietuvoje, ateje i valdzia uz rusiskus dolerius. Jum sitoreikia? Vargseliai.
Primityvai esat. Juk Bružas straipsnyje sako,kad NE VISI MIŠKINIAI BUVO DIDVYRIAIS.IR TIK.
Mano tėvo brolis Steponas- kartu su broliais Veverskiais dar 1941 metais įkūrė Lietuvos laisvės Armiją (LLA), net buvo paskirtas jos vadu. Kauniečio istoriko Kęstučio Kasparo teigimu LLA buvo gausiausias ginkluotas Lietuvos partizaninio karo junginys. Iki pat mirties pasipuošęs dimisijos pulkininko leitenanto uniforma Steponas sekmadieniais eidavo į Kačerginės koplyčią. Tėvas pasakojo, ne kartą girdėjęs į veidą sviedžiamą: "banditas". Stebėtis netenka: Kačerginėje, kurioje dėdė gyveno iki mirties 2001 metais, jo kaimynai buvo buvusio Kauno KGB vadeivos. Į miestelio seniūnijos tarybą susirinko irgi visas sovietinių klapčiukų žiedas: buvęs sovietinis prokuroras (vos neparašiau- šuo) Adomas G., dar gyvo Kačerginės stribo žmona Stasė V., sovietmečiu partinės kuopelės pirmininke buvusi dabartinė seniūnės pavaduotoja Adelija M. Nuo 2001 metų pradėjau rūpintis, kad būtų tinkamai paženklinta Tauro apygardos partizanų mūšio dėl Kačerginės stribyno vieta. Čia 1946 m. rugsėjo mėnesį partizanai nukovė aštuonis stribus ir iškėlė trispalvę. Neseniai miręs laisvos Lietuvos karininkas Jakas pasakojo, kad po stribyno pamatais bei šalia buvusio kankinimų karcerio vietoje gali būti pakastos stribų aukos. Mano pastangas seniūnės pavaduotoja Adelija M. įvertino, kaip ir pridera sovietinei nomenklatūrininkei: "...jei ten pastatysi paminklą, aš ateisiu, ir plikom rankom jį išgriausiu...per daug žinai,- tokie ilgai negyvena...". Net jei Lietuvoje būtų buvusi įvykdyta reali desovietizacija, nusipelnę sovietiniai veikėjai būtų gavę pagal jų "nuopelnus", jei nusikaltę lietuvių tautai ir žmoniškumui buvę kagėbistai ir kompartijos nariai nebeturėtų realios įtakos valdžios sprendimams,- net ir tokiu atveju Bružo išvedžiojimai būtų ciniški ir nežmoniški. Dabar tai- kankinių ir visos lietuvių tautos išdavystė...
Povilas Jakučionis: Komentaras R. Bružo komentarui