nu litovcy y duraky - svajich boicov neuvažajet...

Stribai apsimetę partizanais šaudė žmones. Tokie faktai žinomi aukštaitijoje. Rusų laikais tai buvo rimtai slepiama. Kad partizanai būtų naikinę niekuo dėtus kaimiečius net sovietiniuose šaltiniuose beveik nėra tokių faktų. Paprastai nuo partizanų veiklos, pagal sovietinio laikotarpio propogandą, nukentėdavo "tarybinis ir partinis aktyvas", mūsiškai - išdavikai, provokatoriai, stribai, arba pagal tuometinę leksiką - "tautos išgamos" (kino filmai "Niekas nenorėjo mirti", "Laiptai į dangų"). Iš kitos pusės rusų laikais fantazijų, dalinai nepagrįstų faktais nebuvo, nes visų pirma mažai buvo praėję laiko, gausu buvo įvykių liūdinikų, o ir partizaninis pogrindis buvo traktuojamas kaip "buržuazinis nacionalistinis", "klasių kovos kaime" išdava, to jiems pakako. Truskos, Bružo ir kitų pamąstymai apie partizaninio pogrindžio kriminalinę kilmę pasirodė nepriklausomos Lietuvos laikais. Sovietams tai buvo neaktualu, nes pagal jų įdeologiją "liaudies gynėjai" gynė nuo "gerai organizuotų buržuazinių banditų, išlaikomų iš užjūrio", o ir valstiečiai kaip klasė, ne proletarai, dar turėjo smulkiaburžuazinių polinkių, todėl tiek ilgai kaime "vyko banditizmas".

Laidoje labai daug tiesos-todel labai daug kam ir skauda!!!

Pritariu gerb. Jakučioniui, nors tuo metu buvau vaikas, bet kraupūs to meto vaizdai išliko. Saulėtą dieną, važiavome arkliu kinkytu vežimu per Simną, nežinojome kad tai buvo po Kalniškės mūšio. Dviems eilėms ant miestelio aikštės grindinio, pusiau išrengti gulėjo partizanai, kitoje pusėje gatvės gonkelėse rūkė stribai. Apie kokį žmoniškumą galima kalbėti. Arba atvejis su kaimyne ir tolima giminaite: stribas ateidamas į sodybą ant medžio šalia vartų visiems namiškiams matant prisega lapelį ir vėliau terorizuoja - prisisegėt "proklamaciją" tuoj visus į Sibirą ir taip ištisai.
Bet neteko girdėti kad kuo nors panašiu būtų kaltinami partizanai. Žinoma, jie darė klaidų ir užtai užmokėjo - seniai užmokėjo savo gyvybėmis.
Liepakojų kaime susirinko keli partizanų būriai pulti Simną, atsipalaidavo ir naminukės patraukė, sumigo, kažkas išdavė, pranešė stribams. Šie tyliai apsupo ir visus iššaudė. Mano tetą atvarė, kad atpažintų brolį ...
Tačiau nepulkime R. Bružo jis ir pats nežino kaip pasielgtų tokiomis aplinkybėmis, labai gali būti, kad paimtų ginklą.

ne tak vsio bilo...

Man dar nėra 60, bet aš papasakočiau tą patį, ką rašo ir gerb. Jakučionis. Viską tą patį pasakojo mano tėvai ir vyresnieji broliai, ir iš Sibiro grįžusi tetos šeima. Taip, pokaryje miškuose be partizanų siautė ir tikrieji banditai, apsimetę partizanais. Ir istorikai, ir valdžia, ir patys žmonės turėtų daugiau dėmesio skirti tam, kad visokie bružai ir jų chebra sąmoningai nepainiotų banditų su partizanais. Jei lietuvių vietoje būtų žydai, tai jie pareikalautų teisti tuos, kurie šiukšlina atmintį ir istoriją. Bet mes ir patys, deja, jau virstame šiuklėmis... Bružais...

Joneli, iš kur ištraukei, kad žuvusių niekas nelaiko žmonėmis? Tai tu ir kiti "tikri lietuviai" nelaikote žmonėmis šimtų tūkstančių išvežtų, nukankintų, susprogdintų bunkeriuose ir patėkštų turgaus aikštėse su išverstais viduriais. Jums tie žmonės yra ne žmonės, o banditai, bet mums jie - Lietuvos kovotojai, kurie net dešimt metų įstengė priešintis žiaurių okupantų valdžiai. Apie žuvusius toje kovoje - sovietinės armijos karius, enkavėdistus, stribus ir okupantų kolaborantus niekas nesako, kad jie ne žmonės. Jie buvo Lietuvos priešai, o kovoje su priešais aukos neišvengiamos. Deja, toje kovoje buvo ir nekaltai nukentėjusių tiek nuo nedrausmingų, aklu kerštu užsidegusių partizanų rankos, tiek nuo enkavedistų gaujų, apsimetusių partizanais ir kuo žiauriau žudžiusių nekaltus tam, kad sukeltų pasipiktinimą partizanais. Kaip matom, tie nusikaltimai ypač patiko Bružui ir jedinstviniams "joneliams".

Jakučionis iš dangaus nukrito. Negi jis mano, kad 30 tūkst. nuo partizanų rankos žuvusių Lietuvos gyventojų yra niekas ir nevarta jų laikyti žmonėmis. Ir dar vadina save inteligentu, politiku.

Geriau 60-metis ar 80-metis, nei jaunas kvailys, šventai tikintis jam peršamu melu.

Taiklai pasakyta. Dvasios ubagas. Taiklesnio ir nesugalvosi. O tėvai jo matyt tokie patys kaip ir jis. Nes padorūs tėvai išaugina padorius vaikus.