Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Tas serialas - tai tik vieną užsienio kalbą mokančių parveniu produktas. Ko iš jų norėti... Na, o jei KAMas prisidėjo, tai visai įdomu...
šiaip jau būtent tą epizodą apie Kosovą teko per tv pamatyt,atsitiktinai įsijungiau bemaigydamas distancinį.Atrodė labai jau keistai,kažkoks trenktai atrodantis Lietuvos karininkas kažkokiems treninguotiems banditėliams (atseit musulmonų teroristams) duoda "nešvarią" branduolinę bombą ir net pinigų neima,prašom už dyką:)Kažkoks nesąmoningas serialas iš tikro.
Man užteko netyčia pamatyti to "filmo" anonsą, kad suprasčiau toks tai niekingas mėšlas.Tai mėšladarbių produktas, kuri žiūri tik runkelynas.
<...>
Išaušta rytas. Einu į savo klasę. Mažyliai sėdi suoluose gražiai susidėję rankutes. Jų didelėse akyse dar gyva visa ta nedrąsi vaikystės dienų nuostaba. Jie žiūri į mane su tokiu pasitikėjimu, su tokiu atsidavimu, kad staiga pajuntu, lyg kas replėmis būtų suspaudęs man širdį...
Štai stoviu aš prieš jus, vienas iš šimto tūkstančių bankrotų, kuriems karas sugriovė bet kokį tikėjimą ir palaužė kone visas jėgas... Štai stoviu ir jaučiu, kad jūs esate daug gyvesniais ir glaudesniais ryšiais susiję su gyvenimu negu aš... stoviu ir čia prieš jus ir jus turiu būti jums mokytojas ir vadovas. Tačiau ko gi aš galiu jus mokyti? Gal pasakyti jums, kad po dvidešimt metų būsite atbukinti ir suluošinti, atsisakę savo gražiausių siekių ir troškimų, negailestingai paversti pilkomis vidutinybėmis? Gal man papasakoti jums, kad visas švietimas, visa kultūra ir visas mokslas yra ne kas kita kaip žiaurus pasityčiojimas, kol žmonės Dievo ir žmoniškumo vardu žudo vieni kitus dujomis, geležimi, paraku ir ugnimi? Tad ko gi man jus mokyti, mažieji, jus, kurie tik vieni ir telikote tyri ir švarūs per tuos baisius metus?
Ko gi galiu jus mokyti? Gal pasakyti jums, kaip patraukti rankinės granatos žiedą ir mesti ją į žmogų? Gal parodyti jums, kaip nudurti žmogų durtuvu, kaip užmušti jį šautuvo buože, sukapoti kastuvėliu? Gal pamokyti kaip reikia nukreipti šautuvo vamzdį į tokį nesuvokiamą stebuklą kaip alsuojanti krūtinė, pulsuojantys plaučiai, plakanti širdis? Gal papasakoti jums, kas tai yra stabligė, išdraskytos nugaros smegenys, nuplėštas galvos kiaušas, sutrupinti kaulai, išvirtusios iš pilvo žarnos? Gal jums parodyti, kaip dejuoja žmogus peršautu pilvu, kaip kriokia, kai kulka perveria jam plaučius, kaip švilpia sužeistasis į galvą? Daugiau aš nieko nežinau! Daugiau aš nieko neišmokau!
O gal man privesti jus prie žaliai ir rudai nuspalvinto žemėlapio, pavedžioti prištu ir pasakyti jums, kad čia yra nužudyta meilė? O gal jums paaiškinti, kad knygos, kurias jūs laikote rankose, yra tinklai, kuriais jūsų patiklios sielos įtraukiamos į frazių brūzgynus ir suklastotų sąvokų spygliuotos vielos užtvaras?
Štai stoviu aš prieš jus, sustipėlis, nusikaltėlis, ir turėčiau jums pasakyti: likite tokie, kokie esate, ir neleiskite savo šilto vaikystės žiburėlio paversti viską naikinančią neapykantos ugnimi! Jūsų kaktos dar apsuptos nekaltybės dvelksmo – ir kaip aš galiu jus mokyti! Mane dar persekioja kruvini praeities šešėliai – kaipgi galiu drįsti brautis į jūsų tarpą! Ar pirma man pačiam nereikia vėl tapti žmogumi?
<...>
Erich Maria Remarque „Kelias atgal“
Išaušta rytas. Einu į savo klasę. Mažyliai sėdi suoluose gražiai susidėję rankutes. Jų didelėse akyse dar gyva visa ta nedrąsi vaikystės dienų nuostaba. Jie žiūri į mane su tokiu pasitikėjimu, su tokiu atsidavimu, kad staiga pajuntu, lyg kas replėmis būtų suspaudęs man širdį...
Štai stoviu aš prieš jus, vienas iš šimto tūkstančių bankrotų, kuriems karas sugriovė bet kokį tikėjimą ir palaužė kone visas jėgas... Štai stoviu ir jaučiu, kad jūs esate daug gyvesniais ir glaudesniais ryšiais susiję su gyvenimu negu aš... stoviu ir čia prieš jus ir jus turiu būti jums mokytojas ir vadovas. Tačiau ko gi aš galiu jus mokyti? Gal pasakyti jums, kad po dvidešimt metų būsite atbukinti ir suluošinti, atsisakę savo gražiausių siekių ir troškimų, negailestingai paversti pilkomis vidutinybėmis? Gal man papasakoti jums, kad visas švietimas, visa kultūra ir visas mokslas yra ne kas kita kaip žiaurus pasityčiojimas, kol žmonės Dievo ir žmoniškumo vardu žudo vieni kitus dujomis, geležimi, paraku ir ugnimi? Tad ko gi man jus mokyti, mažieji, jus, kurie tik vieni ir telikote tyri ir švarūs per tuos baisius metus?
Ko gi galiu jus mokyti? Gal pasakyti jums, kaip patraukti rankinės granatos žiedą ir mesti ją į žmogų? Gal parodyti jums, kaip nudurti žmogų durtuvu, kaip užmušti jį šautuvo buože, sukapoti kastuvėliu? Gal pamokyti kaip reikia nukreipti šautuvo vamzdį į tokį nesuvokiamą stebuklą kaip alsuojanti krūtinė, pulsuojantys plaučiai, plakanti širdis? Gal papasakoti jums, kas tai yra stabligė, išdraskytos nugaros smegenys, nuplėštas galvos kiaušas, sutrupinti kaulai, išvirtusios iš pilvo žarnos? Gal jums parodyti, kaip dejuoja žmogus peršautu pilvu, kaip kriokia, kai kulka perveria jam plaučius, kaip švilpia sužeistasis į galvą? Daugiau aš nieko nežinau! Daugiau aš nieko neišmokau!
O gal man privesti jus prie žaliai ir rudai nuspalvinto žemėlapio, pavedžioti prištu ir pasakyti jums, kad čia yra nužudyta meilė? O gal jums paaiškinti, kad knygos, kurias jūs laikote rankose, yra tinklai, kuriais jūsų patiklios sielos įtraukiamos į frazių brūzgynus ir suklastotų sąvokų spygliuotos vielos užtvaras?
Štai stoviu aš prieš jus, sustipėlis, nusikaltėlis, ir turėčiau jums pasakyti: likite tokie, kokie esate, ir neleiskite savo šilto vaikystės žiburėlio paversti viską naikinančią neapykantos ugnimi! Jūsų kaktos dar apsuptos nekaltybės dvelksmo – ir kaip aš galiu jus mokyti! Mane dar persekioja kruvini praeities šešėliai – kaipgi galiu drįsti brautis į jūsų tarpą! Ar pirma man pačiam nereikia vėl tapti žmogumi?
<...>
Erich Maria Remarque „Kelias atgal“
Nera ka apie sita "filma" sneketi...
Įdomesnė žinia ,kad Abonentas svajoja apie premjero vietą ,ne į premjero vietą , o į teisėtvarką ,kur gautų teisingą atpildą už savo ''darbelius''
Mačiau tik vieną to komercinio filmuko epizodą- nukopijuotas iš Rusijos filmo apie karą Afganistane.Ten rusai dušmanams pardavė savo ginklus.Bizniavo kiek galėjo.Taigi,"KUopos " kūrėjams protauti nereikėjo.
nepradek ieskoti lsieku ten kur ju nera, prie ko cia Malakauskui uzkrauti kaskokius tyrimus, prie ko cia tutku svilpinti del to filmiukscio, kaskaip neisaugai is sovietu laiku, viska kas nepatinka uzdrausti, tik gaila istremti nelabia turi kur, arne
Lietuvos kariuomenes generola Tutku reikia svilpinti lauk, po tokiu filmu isleidimo. Tai jo darbo rezultatas kariuomenei. Kaip atrodo faktai uzkalbinti angliskai kariskiai su europieciais sneka rusiskai, lietuviai sakosi saude zydus tai pabreziama, kai nieviename filme vokeciai to nedaro. Akivaizdi tiesa, kas finansavo filma?Ar Malakauskas gali isaiskinti mums vargsams tautieciams?
Ar galima pažiūrėjus vieną seriją daryti kažkokias toli siekiančias išvadas? Paskaičius "Nusikaltimo ir bausmės" vieną epizodą kaip Roskolnikovas nužudo bobutę galima irgi pareikšti, kad rašytojas propaguoja smurtą. O paskui aiškinti, kad paaugliams pasiskaičius tokių knygų gali kilti noras žudyti bobutes.
Atsakymas