Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolietis Tomas Kučinskas (25 m.), prieš metus teisme įrodinėjęs, kad tik jis po skyrybų su žmona gali tinkamai prižiūrėti savo mažametį vaikelį, ir gavęs teismo "palaiminimą", po pusmečio spjovė į savo įsipareigojimus. Tėvystės atostogas oficialiai susitvarkęs tėtis geriau pasirinko besislapstančiojo, nežinia kur esančiojo dalią.
Lemtingas kiemo konfliktas
Jeigu ne dvejų metų senumo įvykis, Tomas greičiausiai ir toliau gyventų su savo šeima - nebūtų organizavęs, kaip dabar peršasi mintis, fiktyvių skyrybų.
Vieną 2003-iųjų gegužės vakarą Tomas, būdamas neblaivus ir vaikštinėdamas prie savo namų, susitiko į tą patį daugiabutį pareinantį kaimyną Saulių ir jo brolį Rimantą Gabralevičių (46 m.). Broliai sustojo prie Tomo ir paprašė "ugnies" - prisidegti cigaretę. Tuomet iškart kilo konfliktas, kurį abi priešiškai nusiteikusios pusės iki šiol aiškina kiek skirtingai.
Konflikto atomazga buvo liūdna: medikai nustatė, kad Rimantui Gabralevičiui ne tik sumuštas veidas, bet ir sulaužyta kaukolė bei sukelta trauminė galvos smegenų liga.
Gyvenimas prarado spalvą
Per konfliktą sunkiai sužalotas R. Gabralevičius apie du mėnesius buvo lovos ligonis, gydomas stacionare. Vėliau vyrui buvo paskirta antroji invalidumo grupė, nes jis prarado darbingumą. Nekaltas gatvės konfliktas itin pablogino ir daugiavaikės šeimos gyvenimą.
Iki nelaimės Rimantas vertėsi važinėdamas į Vokietiją. Iš ten jis parsigabendavo įvairios naudotos buitinės technikos ir, būdamas auksinių rankų meistras, ją sutaisydavo bei parduodavo. Kas mėnesį uždirbdavo ne mažiau nei tūkstantį litų. Šie pinigai buvo pagrindinė šeimos biudžeto dalis, nes prekyboje dirbančios žmonos Birutės uždarbis - tik minimumas. Susiklosčiusi Gabralevičių materialinė padėtis leido dviem gabiems jų sūnums ryžtis studijoms aukštosiose mokyklose (šiuo metu abu tebėra studentai). Geresnio duonos kąsnio niekada netrūkdavo ir šeimos jaunėliui - dabar 10-mečiam pradinukui.
Bet visa tai - jau Gabralevičių šviesios kasdienybės praeitis. Dabar, po Rimantui padarytos traumos, šeima stengiasi vaduotis iš ją prislėgusios liūdnos nuotaikos. Rimantą ant kojų pastatę medikai buvo sakę, kad tokias traumas patyrę žmonės išgyvena itin retai - galbūt vienas iš dešimties tūkstančių. Sutuoktiniai jaučiasi išvarginti teismų maratono, nesusitaiko su teisėsaugos "virtuvėje" pažinta netvarka, galų gale kenčia ir nepriteklių, nes labai stinga vyro anksčiau uždirbtų pinigų.
Kaip ta ilga kelionė per kopas...
Nors baudžiamoji byla, kurioje anksčiau neteistas, aukštesnįjį išsilavinimą turintis Tomas Kučinskas buvo kaltinamas sunkiai sutrikdęs Rimanto sveikatą ir elgęsis chuliganiškai, teismą pasiekė gana greitai, iki galutinio nuosprendžio buvo einama gana ilgai - sirgo teisiamasis, nesveikavo ir jo advokatas... Pagaliau Kauno apygardos teismas išnagrinėjo bylą ir pripažino Tomo kaltę. Labai pasitarnavo liudininkais tapusių namo gyventojų parodymai, kad Tomas nebuvo užpultas - brolius puolė tik jis ir buvo labai agresyvus, nors tam nebuvo rimtos priežasties. Teismas paskyrė Tomui trejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Abi šalys šį nuosprendį apskundė. Nukentėjusysis, įvertinęs savo sveikatos ir materialinę būklę po traumos, prašė nubausti kaltininką griežčiau. Nuteistasis, metęs rūpestingojo tėvo kortą (prieš tai per skyrybas įtikino teismą, kad buvusi žmona, nors niekur neišvyksta ir nėra asociali, kažkodėl pageidauja, jog vaikas liktų gyventi su tėvu, o ne su ja), prašė neatimti iš jo laisvės. Vyras tikino, kad jis per konfliktą tik viršijo būtinosios ginties ribas, ir neigė strypą susiradęs specialiai bei išprovokavęs antrąjį, krauju aplaistytą išpuolį. Apeliacinis teismas abu skundus atmetė ir paliko galioti ankstesniojo teismo nuosprendį. Tuokart atrodė, kad belieka nuosprendžiui įsiteisėti ir visi taškai pagaliau bus sudėlioti.
Nukentėjusieji tesiekia teisingumo
- Gal Tomo šeimai mes atrodome kaip keršto siekiantys žmonės, norintys jį įkišti už grotų, tačiau taip nėra, - sakė Rimanto Gabralevičiaus žmona Birutė. - Jeigu iškart po įvykio būtume sulaukę bent šilto žodžio, deramo dėmesio ir "atsiprašau" nuotaikų (o atsiprašė tik tardamas oficialų paskutinįjį žodį teismo posėdyje), šiandien nebūtų kuo piktintis. Bet kai žmogus ieško visokių gudrybių ir klastos, kaip jam išvengti atsakomybės, toleruoti negalime.
Birutė ir Rimantas teigė, kad teisiamasis po įvykio atlygino tik dalį žalos. Be to, iki teismo Tomas pažeidinėjo jam skirtą sankciją (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) ir važinėdavo į užsienį. Negana to, susitikęs "spaudė" Rimantą ir grasino mįslingai užsimindamas apie jo vaikus. Kartą Tomas keistai sukinėjosi Birutės darbo vietoje kartu su žinomu marijampoliečiu, tituluojamu vienu iš Suvalkijos sostinės banditų vadų, tarsi norėdamas pademonstruoti tvirtą savo užnugarį ir tylomis įvaryti baimės. Moteris, galvodama apie savo šeimos saugumą, netgi buvo pasiprašiusi policijos palydos.
- O bene keisčiausia buvo, kai sužinoję apie užsienin važinėjantį Tomą kreipėmės į Marijampolės prokuratūrą, kad paaiškintų, kas privalo tikrinti ir užtikrinti, jog Tomas nepažeidinėtų jam paskirtos sankcijos, - pasakojo Birutė. - Gavome atsakymą, pasirašytą Marijampolės policijos nuovados vadovo Arvydo Magonitaičio. Jame pareigūnas teigė, kad kardomąją priemonę kontroliuoja teisėjas, kuriam pavesta išnagrinėti baudžiamąją bylą. Tai tik tuščias atsirašinėjimas - juk teisėjas dirba Kauno teisme, o Tomo kasdienybė - Marijampolėje!
Gabralevičių noras sudrausminti nepaklusnųjį Tomą, nepagarbą teisėsaugai demonstravusį dar iki teismo, pasirodo, buvo lyg perspėjimas, būsimų įvykių nuojauta. Vos tik praėjusių metų gruodį Apeliacinis teismas paskelbė, kad reikia vykdyti ankstesnįjį Kauno teisėjų nuosprendį, Tomas pradingo iš teisėsaugininkų akiračio. Vengdamas policininkų priminimo apie kelionę į "zoną" ir antrankių, Tomas pasislėpė. Namuose, kur gyvena Tomo tėvai ir buvusi žmona bei vaikelis, vyriškio nerandama. Paiešką paskelbę pareigūnai jo ieško jau pusmetį, tačiau dažniausiai tegali pastoviniuoti už užrakintų buto durų...
Alimentai - dingusiam asmeniui?
Kaip paradoksas šioje istorijoje dabar atrodo ir tebegaliojantis Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nurodyta, jog po skyrybų buvusi Tomo žmona privalo mokėti alimentus sūnaus, likusio gyventi su tėvu, naudai. Alimentai turėtų būti perduodami Tomui. Pagal esamą padėtį - besislapstančiam žmogui, kuris savo vaiko, remiantis policijos duomenimis, negali prižiūrėti! Berniuku, Marijampolės vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojų žiniomis, kaip ir anksčiau, rūpinasi kartu gyvenanti pati mažylio motina ir Tomo tėvai. Marijampolės savivaldybėje jau sprendžiama, kaip įvertinti "rūpestingojo", tėvystės atostogose esančio, bet... prapuolusio tėčio "rūpestį". Juk nelogiška, kad alimentus būtų nurodyta mokėti į dingusio asmens sąskaitą. Bet buvusi Tomo žmona dėl to problemos nekelia ir dėl pakeitimų į teismą nesikreipia, nors oficialus teismo sprendimas nevykdomas. Belieka tik bedžioti pirštu į netobulus įstatymus ir piktintis fiktyviais dokumentais - taip įsitikinę Rimantas ir Birutė Gabralevičiai, apmaudžiai skaičiuojantys savo sulaužyto gyvenimo kaltininko "nešvarias" pergales.
Nuotrauka iš policijos archyvo:
- Tomo Kučinsko tėvystės atostogos leidžiamos... slapstantis nuo policijos
