„Žemės valanda“ Europai primena - nebeturime teisės laukti

Artėjant terminui, kai Europos Sąjungos valstybės turi nuspręsti kokius įsipareigojimus ketina prisiimti mažinant klimato kaitos padarinius iki 2030 metų, „Žemės valanda“ įgyja dar daugiau prasmės. Todėl šiandien, kovo 29 d., 20.30 val. Katedros aikštėje Susivienijimas Žali.LT, uždegdami žvakutes, jungiasi prie globalios pilietinės gamtosauginės iniciatyvos „Žemės valanda“ ir kviečia visos Lietuvos gyventojus, įmones, valstybės institucijas, visuomenines organizacijas ir bendruomenes vienai valandai išjungti šviesos šaltinius. „Mokslininkų skaičiavimai rodo vis didesniu greičiu artėjantį planetai pražūtingą scenarijų. Todėl neatidėliotinu šiandienos uždaviniu turi būti taršos mažinimas, siekiant išvengti visuotinio atšilimo 2 laipsniais. Tačiau Lietuvos politikai nuosaikiai vertina šiuos tikslus, argumentuodami, kad ES mastu į aplinką išmetama tik 12 proc. klimato kaitą lemiančių šiltnamio dujų kiekio. Žemės valandos metu norime pasakyti– užteks dairytis į šalis, laikas imtis sprendimų. Esame bendra planetos visumos dalis, o taršai neturint sienų, kiekvienas neapdairus veiksnys pražūtingas visiems“, – sako Susivienijimo koordinatorius Martynas Norbutas. Anot Susivienijimo Žali.LT koordinatoriaus pavaduotojos Virginijos Vingrienės, politikai susirūpinę ambicingais energetinės nepriklausomybės siekiais, neįvertina esminių principų. Nesuvokiama, kad atominės elektrinės statyba ar panacėja laikoma tarši skalūninių dujų gavyba, yra ne tik finansinių išteklių švaistymas ir reali grėsmė aplinkai, bet nukreipta neapdairiai didinti energijos vartojimą. Išeinant iš šio užburto rato, pirmas žingsnis, būtų energijos taupymo kelių paieška. „Viena energijos rūšis pakeista kita, kad ir aplinkai draugiška, problemos neišspręs, jei nebus racionalaus subalansuoto, tausaus naudojimo politikos. Įvertinant tai, kad besaikis energijos resursų eikvojimas pats sukelia ekologines problemas. Tuo tarpu, ekspertų paskaičiavimais, Lietuvoje suvartojamos energijos kiekis gerokai lenkia bendrą ES vidurkį“, - teigia V. Vingrienė. Pasak Virginijos Vingrienės, šiandien žvakutes įžiebsiantys Susivienijimo savanoriai ne tik siųs žinutę politikams, bet ir primins, kad pokyčių pasiekti galime tik bendromis, visų žmonių, pastangomis. Tokios pastangos prasideda nuo labai paprastų sprendimų. Tereikia atminti, kad: • 5 buitiniai prietaisai budėjimo režime sunaudoja tiek energijos, kiek ir įjungta 60 W lemputė; • žemesnė skalbyklės/indaplovės vandens temperatūra sutaupo 80–90 proc. visos sunaudotos energijos; • uždengtame inde verdamas maistas sutaupo apie 40 proc. energijos; • sumažinta 1°C šildymo temperatūrą, lemia 5 - 10 proc. išlaidų mažėjimą, o išmetamo į atmosferą CO2 kiekį per metus sumažina iki 300 kg; • išjungta 5-10 min. iki maisto ruošimo pabaigos elektrinė viryklė, sutaupo energijos; • nešiojamasis kompiuteris sunaudoja iki 90 proc. mažiau elektros energijos nei stacionarusis; • pasirinkti laiptai, o ne liftas, ne tik taupo elektros energiją, bet priverčia sveikai pajudėti; • pasirinktas visuomeninis transportas, dviratis ar ėjimas pėsčiomis, o važiuojant automobiliu kooperavimasis su kaimynais ar draugais, ne tik apsaugo aplinką, bet ir taupo lėšas. Atminkime, kad kiekvienas sudegintas degalų litras į aplinką išskiria virš 2,5 kg CO2. Martynas Norbutas