Albinas Čaplikas VL žurnalistas
Kai žemdirbiai, Žemės ūkio ministerijos ir Seimo nariai diskutuoja apie Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimus, kurie įsigalios nuo 2014 m. sausio 1 d., galima pamanyti, kad jie kalba skirtingomis kalbomis ir vieni kitų nesupranta.
Žodžių reikšmės
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir išteklių politikos departamento direktorių Audrių Petkevičių kai kurie žemdirbiai nepiktybiškai praminė „kalbininku“, nes pastaruoju metu vykusiuose susitikimuose jis mėgsta aiškinti įstatyme įrašytų žodžių sąvokas. Pavyzdžiui, jis visus ramina, kad minėtame įstatyme įrašyta sąvoka „įsigyti“, o ne „turėti“. Tarsi tie, kuriuos palies minėto įstatymo ašmenys, nemokėtų skaityti ir nesuprastų, kad žemė, kuri jau nupirkta, nebus traktuojama kaip įsigyta pažeidžiant įstatymą, t. y. tie, kurie jau turi įsigiję daugiau kaip 500 ha, tai ir turės, niekas iš jų tos žemės neatims. Belieka spėlioti, ar valdininkas nesupranta, ar apsimeta nesuprantantis, kodėl nerimauja dabar ūkininkaujantieji didesniuose nei 500 ha ūkiuose ar žemės ūkio bendrovėse.
Šiuo metu nuosavybės teise daugiau kaip 500 ha valdo 263 ūkininkai ir 224 žemės ūkio bendrovės. Jie naudoja 518 tūkst. ha, arba 18,5 proc. viso deklaruoto ploto (2 mln. 803 tūkst. ha). Tačiau žodžiai „valdyti“ ir „turėti“ yra skirtingi. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos duomenimis, net apie 80 proc. žemės ploto, kuriame dirba žemės ūkio bendrovės, yra nuomojama.
„Štai reali situacija – bendrovė jau 10–15 metų nuomoja žemę, moka nuomos mokestį žemės savininkams ir mokesčius valstybei, sukuria bendrąjį vidaus produktą. Senstantys žemės savininkai pasiūlo parduoti iki tol nuomotą žemę, bet mes nupirkti negalime. Nuomoti galime, o nupirkti – ne. Kodėl? Todėl, kad toks įstatymas. Kas nupirks? Tikrai ne jaunieji, pradedantys ar smulkieji ūkininkai. Nupirks „berniukai“. Kas pasikeis? Galbūt jie ir toliau nuomos žemę, bet jau ne už 300, o už 700 Lt/ha. Kam tai naudinga? Tik ne žemės ūkiui, ne valstybei“, – aiškino ŽŪB Ginkūnų agrofirmos vadovas Arūnas Grubliauskas. Ar ŽŪM ir Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) įvertino tokius atvejus?
Vieni siūlo, kiti atmeta
KRK sudaryta darbo grupė pasiūlė įstatymo pakeitimus dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų dydžio. Tiesa, net jei įstatymo pakeitimams būtų pritarta, jie dar neįsigaliotų nuo kitų metų pradžios. Kokie pakeitimai? Pritariama jau įsigaliosiančio įstatymo nuostatoms, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 300 ha, o bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 500 ha. Tačiau siūloma šio apribojimo netaikyti tais atvejais, kai žemė įsigyjama gyvulininkystei plėtoti. Kiek? Siūloma, kad tokiais atvejais įsigytos žemės plotas būtų ne didesnis už plotą, tenkantį vienam asmens laikomam sąlyginiam gyvuliui (SG), t. y. turintiesiems vieną SG būtų leidžiama papildomai įsigyti (ne tik turėti) vieną hektarą žemės. Priminsime, kad 1 SG sudaro karvė arba bulius, arba arklys nuo 1 metų, arba keturi veršeliai (iki 1 metų), arba 10 kiaulių (nuo 3 iki 8 mėn.) ir t. t.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pasvalio skyriaus vadovas ūkininkas Vilhelminas Janušonis kritiškai vertino tokius pasiūlymus: „Įžvelgiu galimybių piktnaudžiauti. Juk pirkdamas žemę ūkininkas gali turėti gyvulių, o vėliau gali parduoti. Kas iš tokio atims jau įsigytą žemę?“
KRK numatė tokius atvejus. Jeigu ūkininkas nebeturi ir neketina turėti tiek SG, kiek reikalaujama, tai numatyta galimybė Valstybės žemės fondui pirmumo teise išpirkti 500 ha viršijančią žemės dalį ir sudaryti ilgalaikės nuomos sutartis su gyvulininkystės ūkiais, kurie neturi galimybių įsigyti žemės. Ar tokia galimybė reali? Štai žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna primena Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame, tiesa, aptakiai, teigiama, kad nuosavybė yra neliečiama, kad ją saugo įstatymai, kad ji gali būti paimama tik įstatymuose nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, pavyzdžiui, tiesti kelius, geležinkelius, plėsti miestus ir kt. Ministras sako „A“, tačiau nesako „B“.
Apie prioritetą gyvulininkystei
Kyla įtarimas, kad net žemdirbiai atidžiai neišnagrinėjo visų minėto įstatymo nuostatų niuansų ir jo įgyvendinimo pasekmių. Reikėtų neužmiršti, kad įstatymas priimtas siekiant pažaboti žemės oligarchų ir spekuliantų apetitus, tačiau susidaro įspūdis, kad darbas nutrauktas pusiaukelėje. Todėl gal ir teisus ūkininkas V.Janušonis: „Kas trukdo nuomoti žemę dabar, kas trukdo mokėti už nuomojamą žemę normalią kainą? Jeigu senukas kam nors parduos 3–5 ha žemės, stambi bendrovė ar ūkininkas tikrai dėl to nebankrutuos. Manau, kad dabar siekiama palikti oficialias galimybes įteisinti dvarus.“
Tačiau argi galime atmesti ir Smilgių ŽŪB vadovo Romo Vilionio argumentus: „Štai mūsų bendrovėje dirba 80 žmonių, kiekvienam tenka po 25 ha. Tiek reikia, jeigu norime konkuruoti rinkoje, jeigu norime išsilaikyti. Jeigu dabar mūsų nuomojamą žemę kitąmet ar vėliau nupirks užsieniečiai arba „berniukai“, tai dar neaišku, kuo jie užsiims, o mums teks naikinti darbo vietas. Iš 1 800 dabar laikomų gyvulių pasiliksime 200–300. Taigi tiek pat kartų ar net daugiau sumažės ir darbo vietų skaičius. Pasakykite man, ar valstybei tai naudinga?“
R.Vilionis mano, kad dėl priimto įstatymo pakeitimų ir dėl kitąmet įsigaliosiančio leidimo užsieniečiams pirkti Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemę pažangios bendrovės susitrauks, o kai kurios gal net visai nutrauks veiklą, nes nebegalės konkuruoti.
„Štai jums ir prioritetas gyvulininkystei. Kiekvieną mėnesį sumažėja po 400 melžiamų karvių, taigi po vieną stambų ūkį, o juk įstatymo papildymas šį procesą tik dar labiau pagreitins“, – padarė išvadą R.Vilionis.
Komentarai
Lobistai dirba
Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas
Nesistebiu dabar kilusiu chaosu, nes padarytos esminės klaidos, kurių galėjo nebūti, jeigu įstatymų leidėjai būtų atsižvelgę į mūsų pasiūlymą apskritai nepardavinėti likusios valstybei priklausančios žemės, o ją tik nuomoti. Be to, norintiesiems nusipirkti privačią žemės ūkio paskirties žemę reikėtų kelti reikalavimus, kad ta žemė būtų naudojama pagal paskirtį ir sudaryti kliūtis ją įsigyti akcinėms bendrovėms, kurios perka šią žemę spekuliacijos tikslais. Mes tikrai neišrandame dviračio – tokia tvarka galioja kai kuriose Vakarų Europos šalyse. Deja, vadinamieji berniukai veikia tyliai, bet veiksmingai. Kol mes ginčijamės, pjaunamės, jų pasamdyti lobistai dirba savo darbą labai efektyviai.
Palikti nežinomybėje
Jeronimas Kraujelis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas
Kai reikia už ES ir valstybės lėšas įsigyti traktorių, taikomi įvairūs įsipareigojimai, o kai norima įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, tai įsipareigojimų nelieka. Todėl dabar vadinamieji berniukai dirba išsijuosę, ir kitąmet jiems atsivers naujos galimybės. Štai siūloma leisti įsigyti daugiau žemės užsiimantiesiems gyvulininkyste ir įvertinti sąlyginių gyvulių skaičių. Labai nustebau, kai žemės ūkio ministras pasakė, kad negalima nustatyti, kiek kokios žemės reikia gyvuliams išlaikyti, nes įvairiuose rajonuose žemės vertė skiriasi. Tačiau jeigu šią logiką taikytume, sprendimas nustatyti maksimalaus ūkio dydį visoje šalyje yra neteisingas, nes žemės vertė įvairiuose rajonuose skiriasi. Pavyzdžiui, argi galima lyginti 500 ha Pasvalio ir Varėnos rajonuose?
Žemę savininkams grąžinome, nors pavėluotai, bet turėtume pagalvoti apie ūkių formavimo XXI amžiuje principus. Štai buvo pradėta sklypų konsolidacija, bet nebaigta. O kiek lėšų panaudota, kiek laiko sugaišta? Apsispręskime ir garsiai pasakykime: ar pasmerksime šiuolaikinius ūkius ilgai ir skausmingai mirčiai, ar suteiksime jiems galimybę išlikti, konkuruoti ir valstybei uždirbti pinigų?
