REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Medžiai, krūmai, žolė, gėlės ir visa kita augmenija vieniems yra natūralus, įprastas fonas, kitiems šis žaliasis Žemės rūbas yra kur kas svarbesnis. Neseniai NASA paviešino vaizdo įrašą, kuriame parodoma, kaip kvėpuoja Žemė: keičiantis metų laikams ir augmenijos kiekiui, kinta ir anglies dioksido kiekis atmosferoje.

REKLAMA
REKLAMA

Po vazonėlį su augalu

Fotosintezės metu augalai, naudodami Saulės energiją, sugeria anglies dioksidą ir išskiria deguonį. Tačiau žiemos metu, medžiams ir kitiems augalams numetus lapus, jie išskiria anglies dioksidą į atmosferą. Didelis jo kiekis išsiskiria ir deginant anglį ar kitą kurą.

REKLAMA

Pastebima, kad žiemą didesnis anglies dioksido kiekis susikaupia šiauriniame pusrutulyje, o vasarą, augmenijai sužaliavus, jis „sugeriamas“.

O kas vyksta žiemą patalpose, kuriose gyvename ir dirbame? Apie tai kalbėjomės su Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos fakulteto dėstytoja, vyresniąja botanike Terese JOKŠIENE.

Kai pasiūliau pasikalbėti apie kadaise dvaruose augintus augalus, pakvietėte ateiti į LEU Gamtos fakultetą ir aptarti augalų svarbą mūsų gyvenime.

REKLAMA
REKLAMA

Kam kalbėti apie tai, kas buvo kažkada. Svarbiau juk, kas vyksta dabar, kaip dabar augalai gali padėti žmogui. Beje, anksčiau nebuvo trobos, kurioje ant palangių žiemą vasarą nevešėtų įvairiausios gėlės, būta jų dvaruose ir karalių rūmuose. Ar pastebėjote, kad per įvairių šalių vadovų susitikimus patalpose, kur jie vyksta, būna daug gyvų augalų? Viename tokiame renginyje mano dėmesį patraukė anksčiau nematytas vaizdas – prie kiekvieno derybininko buvo pastatytas vazonėlis su augalu. Tai tik patvirtina, kad ir mes einame teisingu keliu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Verti didesnio dėmesio

Papasakokite plačiau apie universitete atliekamą eksperimentą.

LEU turi nedidelę, bet labai gražią oranžeriją. Joje veši įvairūs augalai. Dalį jų sėkmingai dauginame. Taigi galime priauginti tiek, kad užtektų visoms auditorijoms. Augalai atlieka svarbų vaidmenį planetoje. Nusprendžiau pasiūlyti studentams tuo įsitikinti patiems. Atėję į auditoriją studentai nuo palangės pasiima jiems patikusį augalą ir pasideda ant savo stalo. Kadangi augalas kvėpuoja, netoli jo esančiam žmogui sukuriama individuali kvėpavimo erdvė. Bandymais įrodyta, kad augalai valo orą, sugeria patalpose esančias nuodingas medžiagas.

REKLAMA

Teigiate, kad augalai subtilesni organizmai nei žmonės. Jie, pasak jūsų, planetoje atsirado prieš dvi dienas, o žmonės prieš dvi minutes. Taigi, turėtume pagarbiau elgtis su jais?

Augalai įkvepia užterštą orą, o iškvepia gerokai švaresnį. Žmonių sveikatai kenksmingas medžiagas augalai panaudoja savo gyvybiniuose procesuose arba kaip šlakus sandėliuoja ląstelėse. Daug nuodingų medžiagų suskaldo ant augalų šaknų gyvenantys mikroorganizmai.

Augalai išskiria lakiąsias organines medžiagas, kurios sunaikina ligas sukeliančius mikroorganizmus arba trukdo jiems daugintis.

REKLAMA

Augalai drėkina orą. Visas tas vanduo, kuriuo mes laistome augalus, išgaruoja į aplinką. Labiausiai orą drėkina augalai, kurių lapai yra dideli ir minkšti – bananai, viksvuolės, sparmanijos. Mokslininkai atliko daugybę bandymų ir įrodė, kad augalai jaučia mūsų mintis. Mylimi ir globojami jie veši, o neprižiūrimi – nyksta.

Gali tapti talismanu

Namuose kambarinius augalus augina dažnas, tačiau darbovietėse kol kas neįprasta rūpintis jais. Ir vietos ant darbo stalo ne kažin kiek.

Jei laikomasi darbo vietoms nustatytų higienos normų, vienas augalas ant darbo stalo tikrai išsiteks. Kas kita, jei žmonės, dirbantys su kompiuteriais, patalpose sukimšti lyg šprotai skardinėje. Tokioje aplinkoje gal ir augalai neišgyventų. Bet kuriuo atveju patarčiau rasti vietos ant darbo stalo kad ir nedideliam augalui – bus kur nukreipti žvilgsnį ir pailsinti nuo žiūrėjimo į monitorių pavargusias akis. Be to, augalas, per lapus išskirdamas drėgmę, gerins orą darbo patalpoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vadinasi, kuo didesnis augalas, tuo geriau?

Nebūtinai. Galima atsinešti nedidelį augalą ir jį užsiauginti. Nepamirškite, kad augalai padeda sukurti gerą nuotaiką, jie tampa mūsų kompanionais. Studentai mielai dalyvauja mūsų eksperimente. Buvo taip, kad augalėlis tapo tarsi talismanu: jį šalia pasidėjusi studentė greičiau nei nepasidėjusieji ant stalo augalėlių atliko užduotis.

Blogų augalų nėra

Sakoma, kad yra „gerų“, „blogų“, agresyvių augalų. Kai kurie net ligas gali prišaukti. Ar tiesa?

Tikrai netiesa. Bobučių kalbos. Visi augalai geri. Žinoma, ant darbastalio nereikėtų statyti nuodingas sultis išskiriančių augalų, tokių kaip difenbachijos ar karpažolės, patartina vengti opuncijų, augalų smailiais lapais. Netiktų ir plačiai išsišakojantys augalai. Jei oras patalpose sausas, reikėtų rinktis sukulentus.

REKLAMA

Atsinešus į darbą augalą juo teks rūpintis. Gal ne kiekvienas norės tai daryti?

Jei atsineš, manau ir rūpinsis. Juolab jei supras, kokią naudą teikia toks „bendradarbis“. Kita vertus, tai, kad mes turime kuo rūpintis, mus daro geresnius. Psichologai pataria kuo nors, bent augalu, rūpintis.

Augalų teikiama nauda

Benzolą sugeria: gebenė lipikė, dracena, fikusas, sansevjera, v ėzdūnė, plunksninis sukilis.

Formaldehidą neutralizuoja: lamstas, chrizantema, palmikė, narūnė, alavijas, chlorofilas, falenopsis, filodendras, sansevjera, dracena.

REKLAMA

Trichloretileną sugeria: dracena, gebenė lipikė, s ansevjera, fikusas, gerbera.

Toluolą naikina: agava, anturis, finikas, narūnė, falenopsis, guzmanija.

Žarnyno ligų sukėlėjus naikina: pelargonija, margenis, lamstas, karpažolė.

Stafilokokus naikina: kilnusis lauramedis, tikroji kinrožė, fikusas, palankė, tikroji mirta, pelargonija, lamstas, s ansevjera.

Streptokokus naikina: žingenė, anturis, pelargonija, tikroji kinrožė, tikroji mirta, sansevjera.

Komentaras:

Juozas Jucevičius, Valstybinės darbo inspekcijos Planavimo ir veiklos stebėsenos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos higienos normoje „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ nustatyta, kad vienai darbo vietai turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 kv. m darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 kub. m erdvės. Darbo vieta turi būti įrengta taip, kad darbuotojas galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai judėti ir kūno padėčiai keisti. Atstumas tarp videoterminalo ekrano ir kito videoterminalo užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 m, tarp šoninių paviršių – ne mažesnis kaip 1,2 m. Noriu pabrėžti, kad šie reikalavimai – minimalūs. Jų privalo paisyti darbdavys. Dėl geresnių darbo sąlygų visada galima derėtis. Valstybinė darbo inspekcija atlieka planinius patikrinimus, kurių metu nustatoma, ar laikomasi šių higienos normų. Jei darbuotojai nori kabinetuose pasistatyti kambarinių augalų, niekas to negali uždrausti. Tačiau darbdaviai neprivalo rūpintis, kad kiekvienoje darbo vietoje būtų po kambarinę gėlę. Reikalavimas, kad darbo vietose būtų kambarinių augalų, minėtoje higienos normoje gali atsirasti piliečių iniciatyva.  

Nijolė BARONIENĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų