Seimo Užsienio reikalų komitetas trečiadienį pritarė Vytauto Ališausko, kaip būsimo šalies ambasadoriaus prie šventojo sosto, kandidatūrai.
Konservatorių partijos tarybos nario tvirtinimą, „Balsas.lt“ duomenimis, siekė sužlugdyti patys konservatoriai, kurie mėgino sugriauti komiteto posėdžio kvorumą. Sumanymas nepavyko, o V. Ališauskui pagelbėjo valstiečių liaudininkų lyderė žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė. Ji pavadavo negalėjusį posėdyje dalyvauti savo partietį - nuolatinį komiteto narį. Posėdyje dalyvavo ir J. Olekas. Jei nebūtų dalyvavę ministrai, kvorumas nebūtų susirinkęs.
Kalbinti konservatoriai nelabai norėjo viešai komentuoti tokios savo laikysenos bendrapartiečio atžvilgiu, tačiau sakė neabejojantys, jog šis paskyrimas yra ne kas kita, kaip vadinamosios „valstybininkų“ grupuotės atsidėkojimas V. Ališauskui. Spėjama, kad konservatorių tarybos narys, dirbantis taip pat ir LRT taryboje, Nacionalinio transliuotojo direktoriaus vadovo rinkimuose balsavo už Audrių Siaurusevičių, taip pat siejamą su „valstybininkais“. LRT taryboje V. Ališauskas atstovauja Lietuvos vyskupų konferencijai.
V. Ališauskas daugelį partijos kolegų papiktino ir pirmininkaudamas vadinamajai visuomeninei saugumiečio Vytauto Pociūno žūties aplinkybių tyrimo komisijai. Pastaroji buvo laikoma Gedimino Kirkilo projektu, skirtu daugiausia tam, jog parodytų, kad nelabai ką įmanoma ištirti. Vienas po kito iš jos traukėsi nariai, kol galiausiai atsistatydino ir pats V. Ališauskas.
Kai kurie konservatoriai sakė, jog paskyrime esama ir šio to pozityvaus – kaip ambasadorius V. Ališauskas esą turėsiąs pasitraukti iš partijos, tad atkris poreikis aiškintis santykius jos viduje bei spręsti, ar atvirai priešingą partijos laikysenai politiką vykdantis asmuo gali būti jos nariu ir dar užimti aukštas pareigas.
V. Ališauskas pakeistų nuo 2004 m. lapkričio šias pareigas ėjusį buvusį užsienio reikalų ministrą Algirdą Saudargą, kuris savo ruožtu pakeitė Lietuvos diplomatijos patriarchą Kazį Lozoraitį.
Ambasadoriaus prie Šventojo Sosto, kaip ir kitų ambasadorių, skyrimą parengia URM, bendradarbiaudama su Seimo Užsienio reikalų komitetu, kuris turi aprobuoti visus svarbius diplomatų skyrimus. Skyrimą pasirašo Prezidentas, kurį ambasadorius paskui įteikia Vatikano valstybės sekretoriatui, o galiausiai jau iškilmingai - popiežiui.
