Kadangi lenktynėms paruošti automobiliai privalėjo turėti nemažai įvairiausių komponentų iš standartinio modelio, nenuostabu, jog dalyvavimas šiuose čempionatuose buvo įkandamas net ir mažesniems gamintojams.
„Group A“ čempionatas buvo suskirstytas į tris klases :
„Division 3“ - automobiliai su varikliais, kurių darbinis tūris buvo didesnis nei 2.5 litro.
„Division 2“ - automobiliai su varikliais, kurių darbinis tūris buvo nuo 1.6 iki 2.5 litro.
„Division 1“ - automobiliai su varikliais, kurių darbinis tūris buvo mažesnis nei 1.6 litro.
„Volvo 240 Turbo“ buvo sukurtas dalyvauti „Division 3“ klasėje, nepaisant, jog galinius automobilio ratus suko 2.1 litro benzininis variklis. Kodėl? Viskas dėl turbokompresoriaus.
Pasižiūrėjus į „Volvo“ konkurentus, susidaro įspūdis, jog švediškas briedis pateko į tikrą mėsmalę. „BMW 635 CSi“, „Jaguar XJ-S“ ir „Rover 3500“ turėjo galingesnius, didesnio tūrio benzininius variklius, tačiau visi iki vieno turėjo ne turbo-benzininius, bet atmosfernius agregatus.
Pirmą kartą į lenktynių trasą „Volvo 240 Turbo“ išvažiavo 1982 metais. Tačiau tai buvo ne pilnavertis „Group A“ bolidas, bet „Volvo 240 Cup“ modelis. „Group A“ varžyboms paruoštas automobilis buvo pristatytas tik po vienerių metų.
Švediškas tankas
Lenktynėms ir bendro naudojimo keliams skirtos versijos turėjo žymiai daugiau skirtumų negu tarptautinė automobilių sporto federacija reikalavo. Jeigu „Volvo 240 Turbo Evolution“ modeliai skirti bendro naudojimo keliams turėjo 157 arklio galias išvystantį motorą, tai lenktynėms paruošti bolidai turėjo žymiai galingesnius motorus.
Pirmosios „Volvo 240 Turbo“ versijos turėjo maždaug 250 arklio galių išsukantį agregatą. Tačiau po to, kai švedai sumontavo didesnį tarpinį suslėgto oro aušintuvą, „Garrett“ turbiną pučiančia 1.5 baro, varžyboms parengti motorai išvystydavo maždaug 380 arklio galių.
Metams bėgant, „Volvo“ savo bolidus tobulindavo ir stengdavosi neatsilikti nuo savo konkurentų. Viena išskirtiniausių „Volvo 240 Turbo“ savybių - stabilumo kontrolė.
Nors ši sistema turėjo būti montuojama į 1986 metų sezonui paruoštus bolidus, tačiau po įvairių bandymų buvo nuspręsta šios minties atsisakyti. Pagrindinė priežastis - nestabilus sistemos veikimas.
1986 metų sezonas buvo paskutinis ne tik „Volvo 240 Turbo“ bolidams, bet ir gamyklinei „Volvo“ komandai, kuri pasibaigus sezonui uždarė „Volvo Motorsport“ departamento duris.
