„Vidutinės trukmės kainų perspektyva yra ypač neaiški, – sakė J. Nagelis. – Šiuo metu matau didesnę riziką, kad infliacijos lygis gali išlikti aukštas ilgiau, nei šiuo metu tikimasi. Bet kokiu atveju, pinigų politika turėtų būti pasiruošusi“.
Galima teigti, kad J. Nagelio pozicija iš tikrųjų nelabai skiriasi nuo jo pirmtako Jenso Weidmanno, kuris buvo pagrindinis Europos Centrinio Banko (ECB) vanagas.
J. Nagelis iškėlė tris pagrindinius klausimus politikos formuotojams: ar aukšti infliacijos lygiai bus nuolatiniai, ar laisva ECB pinigų politika tebėra tinkama (ir jei taip, kuriam laikui), ir kaip politikos formuotojai turėtų susidoroti su neapibrėžtumu.
Nors gruodį euro zonos infliacija pasiekė rekordinį 5 procentų lygį, ECB tvirtai laikosi savo nuomonės, kad 2023 ir 2024 metais infliacija sumažės ir bus mažesnė nei 2 procentai, todėl šiais metais palūkanų normų kėlimas yra mažai tikėtinas.
ECB problema yra ta, kad infliacija ne kartą vertė centrinį banką šešis kartus iš eilės patikslinti ketvirčio infliacijos prognozes. Priešingai, Bundesbankas ne kartą perspėjo nenuvertinti rizikos, kad infliacija ilgiau išliks didesnė už tikslą.
Paprastai vanagiška politika kėlė dažną įtampą tarp daugumos pozicijų ECB ir J. Weidmanno pozicijos, kuris po dešimties metų paliko centrinį banką savo paties prašymu dėl asmeninių priežasčių. Vis dėlto J. Nagelis bandė kalbėti užtikrintu tonu.
„Vokietijos žmonės pagrįstai tikisi, kad Bundesbankas bus girdimas stabilumo kultūros balsas, – sakė J. Nagelis. – Galiu jus užtikrinti – taip ir išliks. Mes užtikrintai į diskusiją įtrauksime savo patirtį ir įsitikinimus.“
Tuo pat metu J. Nagelis įsipareigojo atlikti konstruktyvų vaidmenį ECB valdymo organe – Valdančiojoje taryboje. Pozicijos propagavimas įsipareigojant Vokietijai nereiškia nepagarbos kitoms pažiūroms, sakė J. Nagelis, teigdamas ECB pirmininkei Christine Lagarde, kad jis laukia vaisingų diskusijų.
Politinis nesutarimas sukėlė įtampą tarp J. Weidmanno ir buvusio ECB prezidento Mario Draghi, kuris apkaltino J. Weidmanną tuo, kad jis viskam sako „nein“. Santykiai pagerėjo vadovaujant C. Lagarde, nors politikos skirtumai išliko.
Savo ruožtu J. Weidmannas pasinaudojo antradienio renginiu, norėdamas padėkoti C. Lagarde, tačiau taip pat pagyrė ir M. Draghi už tai, kad jis skatino į sprendimus orientuotą, atvirą ir konstruktyvią atmosferą. J. Weidmannas pridūrė, kad M. Draghi „nebuvo lengva eiti pareigas“ ir jis nepriėmė sudėtingų ir prieštaringų sprendimų euro zonos krizės metu.
Tuo tarpu C. Lagarde padėkojo J. Weidmannui už „išskirtinai vaisingus darbo santykius“ ir pažadėjo, kad „žmonės gali pasitikėti, jog mūsų įsipareigojimas kainų stabilumui yra nepajudinamas“.
