Cirke išnaudojami ir kankinami gyvūnai agresiją išlieja ir ant dresuotojų, ir ant žiūrovų. Cirkas, lektorės manymu, ¬ didžiausiais gyvūnų išnaudotojas. Cirkai vėl gi daugeliui atrodo puiki galimybė supažindinti vaikus su gamta, gyvūnais, tačiau vargu ar važiuojanti dviračiu beždžionė gali parodyti vaikui, kaip ji gyvena natūralioje gamtoje.
Cirkai nuolatos keliauja, todėl dėl mobilumo, kompaktiškumo gyvūnai yra laikomi ir pervežami itin ankštuose narvuose. Niekas, žinoma, neišduoda savo cirko gyvūnų dresūros metodų, tačiau dažniausiai tai nėra tik paskatinimas maistu ar cukraus gabaliuku. Yra žinoma, jog šokantys drambliai bei meškos išmokomos to priverčiant jas vaikščioti ant įkaitinto pagrindo. Taip gyvūnai kojas ima kilnoti iš skausmo.
Laisvėje gyvenančio liūto valdos siekia nuo 8 iki 156 kvadratinių mylių, tigro – nuo 8 iki 60 kvadratinių mylių. Todėl įkalinimas ankštuose narvuose gyvūnams sukelia skausmą. Jie patiria stiprų stresą, kuris išprovokuoja agresiją, todėl pasitaiko nemažai atvejų, kai cirko gyvūnai sužeidžia žmones.
1995-ais metais Havajuose dramblys mirtinai sužalojo vieną cirko darbuotoją, o kitą – sužeidė. 1990-ais šimpanzė, važiuodama motociklu metė jį ir nubėgusi į žiūrovų tribūną apkandžiojo vaiką. 1994-ais metais dramblys pasirodymo metu buvo mušamas ir po mėnesio, kito pasirodymo metu, sužalojo vaiką. Taip pat Lietuvoje buvo atvejis, kai Kaune „Ąžuolyno meškučių“ cirko meška, pabėgusi iš aptvaro, kuriame meškučiai laikomi nepasirodymų metu, užpuolė sargę ir nuplėšė jai skalpą.
Visiškai beprasmis ir nepateisinamas gyvūnų išnaudojimas kovose (net ir dabar tebevyksta nelegalios šunų, gaidžių peštynės), gyvosiose karuselėse (kai poniai, arkliai priverčiami visą dieną eiti ratu nešdami svorį), gyvūnų kankinimai koridose, rodeo.
Medžiotojai pernelyg „sureguliavo“ gyvūnų populiaciją
Ugnė Marija Andrijauskaitė pastebi, jog žmogus yra vienintelis gyvūnas pasaulyje, kuris žudo dėl malonumo bei pramogos. Medžiotojai medžioklę teisina tuo, jog gamtoje reikia sureguliuoti gyvūnų populiaciją. Tačiau tam nėra jokios būtinybės – gamta viską sutvarko pati: padaugėjus kiškių išauga lapių skaičius, kurios juos išgaudo ir viskas stoja į savo vietas.
Matome, jog medžiotojai vadindami save gamtos draugais nuolatos kišdamiesi į natūralią gamtinę atranką ir bandydami „sureguliuoti populiaciją“ tik prisideda prie gyvūnų nykimo.
Gyvūnų kankinimas gali vadintis menu?
Yra žinoma nemažai atvejų, kai gyvūnai kankinami, žudomi, iš jų tyčiojamasi visam tam „prilipdant“ šiuolaikinio meno etiketę. Menininkas Giljermo Vargasas savo parodoje sukūrė „instaliaciją“, kuri atrodė taip: prie grandinės benamis šuo, kuris galėjo užuosti maistą, tačiau negalėjo jo pasiekti.
Kitas pavyzdys – 1962 metais Vienoje austrų menininkas užsidarė rūsyje su dviem padėjėjais ir nukryžiavo paskerstą ėriuką. 2001 metai, Torontas: studentas pasigavo katiną, pakabino už telefono laido, gyvūną spardė, daužė. Dar jam esant gyvam nulupo odą, o katinui nustipus nukirto jo galvą ir išmėsinėjo.
2006 metai, Vilnius: lietuvių menininkas Evaldas Jansas dalyvavo tarptautiniame performansų festivalyje Šiuolaikiniame meno centre, kur ketino žiūrovų akivaizdoje gyvam ėriukai nupjauti galvą, tačiau sužinojus apie tokią akciją, buvo tam užkirstas kelias. 2008 metai, San Franciskas: menininkai sukuria video „Nepasitikėk manimi“, kuriame rodoma kaip plaktuku per galvą mirtinai uždaužoma avis, kiaulė, arklys ir ožka.
Beprasmiškas dantų pastų, šampūnų testavimas su gyvūnais
Dar vienas žiauraus elgesio su gyvūnais pavyzdys – įvairūs bandymai. Daugiausiai juos atlieka kosmetikos gamintojai bei farmacininkai. Žmogus ir kiti gyvūnai yra per daug skirtingi savo sandara, kad galima būtų tikėtis gauti tikslius tyrimų rezultatus.
Žinomi atvejai, kai įvairūs preparatai, išbandyti su gyvūnais, neturėjo jokios neigiamos įtakos jų sveikatai, tačiau pradėjus juos vartoti žmonėms − turėjo rimtų pasekmių. Dažnai kompanijos testuoja produktus, kurių naudoti su gyvūnais nėra jokios būtinybės. Tarp tokių kompanijų yra „Colgate“, „Palmolive“, „Procter & Gamble“.
Ateityje – ir kitos paskaitos, susijusios su gyvūnų teisėmis
Laukiamos kitos šio ciklo paskaitos (apie jų tikslų laiką bus skelbiama LUNI svetainėje):
„Gyvūnų teisių filosofija“ (lektorius Linas Didvalis);
„Mitybos įpročiai aplinkai“ (lektorė Ugnė Marija Andrijauskaitė);
„Veganiškas gyvenimo būdas“ (lektorius Linas Didvalis);
PETA filmuota medžiaga apie elgesį su gyvūnais cirke
Testavimas su gyvūnais
Pirma dalis: Visa tiesa apie žudomus ir kankinamus gyvūnus
Sonata Dirsytė
