Rugsėjo 10-ąją minima minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Šia proga Vilniaus savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ surengė spaudos konferenciją, kurioje psichoterapeutas Paulius Skruibis teigė, kad reikšmingi pokyčiai vyksta nuo 2000-ųjų, kai 100 tūkst. gyventojų teko 45 savižudybės.
Specialistai taip pat pastebi, jog mažėja savižudybių atotrūkis tarp vyrų ir moterų, tačiau šiuo metu vyrai ranką prieš save pakelia keturiskart dažniau, nei moterys, savižudybės tarp vyrų pernai sudarė daugiau nei ketvirtadalį visų mirčių nuo išorinių priežasčių.
Kaip žmones veikia besikeičiantys orai?
Psichiatras E. Laurinaitis sako, kad tiek rudenį, tiek pavasarį padaugėja pacientų, mat žmones veikia besikeičianti oras ir atmosfera.
„Jeigu žiūrime apskritai į statistiką, tai statistiškai ruduo daliai žmonių kelia depresiją. Yra nuo sezono priklausančios depresijos forma, yra žmonių, kurie rudenį ir pavasarį turi depresijos paūmėjimus.
Pavasaris, visų pirma yra tarsi ir atgijimo laikas, bet iš kitos pusės, iš tos mūsų baltos žiemos, kuri dažnai yra pakankamai šviesi ir graži, prasideda vėl purvas, dar niekas nesužaliavo, to gražaus baltumo jau nebelieka.
Bet aš galvoju, kad mes čia galime, taip truputį nuslysti paviršiumi, nes, iš tikrųjų, realių priežasčių kodėl rudenį ir pavasarį įvyksta depresijų kiekio padidėjimas mes nežinome. Bet kad tai įvyks., yra faktas. Tai yra statistiškai įrodyta. Tai reiškia, kad kai kuriems žmonėms ruduo yra traumuojantis įvykis ir jiems reikia padėti“, – vardija jis.
Anot psichiatro E. Laurinaitčio, skirtingos tautos mąsto skirtingai. Psichiatras teigia, kad Europos tautose savižudybė yra tarsi išeitis arba net didvyriškumo atspindys.
„Yra įvairių tautų, su įvairia psichologija. Pavyzdžiui, slavų tautose ne savižudybė yra išeitis, o gėrimas, kas iš tiesų yra lėta savižudybė. Bet ten užgeriama kaip reikiant ir kartais ilgam, kartais tai tampa viso gyvenimo keliu šitiems žmonėms. Bet tada į depresiją nekreipiamas dėmesys, jis kreipiamas į pagirias.
Aš galvoju, kad yra įrodyta, kai kuriose Europos tautose, kad išeities kelias per savižudybę yra ganėtinai populiarus. Mes lietuviai, deja, pirmaujame Europoje šitais skaičiais, bet tikrai dideli savižudybių skaičiai yra Vengrijoje.
Tai susiję su kažkokiu mirties, kaip didingos išeities, mitologizavimu, kad tai yra galutinis sprendimas, kai aš parodau visiems, koks aš stiprus. Tai labai keista, bet tikrai gali būti vos ne didvyriškumo atspindys“, – sako jis.
Psichiatras: tikėjimas žmogaus kelyje svarbus
E. Laurinaitis teigia, kad kiekvienas žmogus be išimties yra linkęs į kažką tikėti, tačiau čia nebūtinai dominuoja religiniai motyvai. Jis priduria, kad nėra žmogaus, kuris niekuo netikėtų.
„Iš kitos pusės katalikų tikėjimas labai griežtai pasisako prieš savižudybę ir tai yra tokia prieštara tarp religijos, ir kasdienybės psichologijos“, – sakė Eugenijus Laurinaitis.
Tai yra vienas iš mūsų gyvenimo aspektų, kurie negali būti niekaip suskaičiuoti, pamatuoti – tai yra tikėjimas. Tikėjimas apskritai žmogui yra reikalingas, kuo tai yra jo reikalas. Kas tiki Dievu, kas tiki kažkokia gamtos jėga, kas tiki atsitiktinumu ar likimu, bet mes visi tikime“, – aiškino jis.
Psichiatro manymu, jeigu žmogus yra įsitikinęs, kad po mirties nieko nėra, galimai ir gyvenime nejaus jokios atsakomybės. Tačiau, anot jo, iš Indijos kraštų atėjęs mąstymas dėl reinkarnacijos taip pat yra būdingas ir Europos tautoms.
„Jeigu nusprendžiame, kad po mirties nieko nebus tai tuomet ir atsakomybės už tai, ką aš darau šitame gyvenime kaip ir nėra. Visų pirma, čia visi karmos dėsniai iš Indijos atėję pas mus sako, kad netiesa, už viską ką mes padarėme šitame gyvenime kažkokiam kitam reikės atsakyti, reikės turėti šito kainą, kurią reikės sumokėti.
Mokėjimas gyventi taip, kad gyvenimo pabaigoje aš nesigailėčiau to ką padariau yra labai svarbus aspektas, kaip aš išeinu iš to gyvenimo. Ir, manau, kad jeigu mes galvotume apie, ką aš galvosiu apie tai ką noriu padaryti dabar, likus 4 minutėms prieš mirtį“, – vardija jis.
Psichiatras E. Laurinaitis prisimena ir paskutinį Lietuvą sukrėtusį įvykį. Jo teigimu, dvejų vaikų mamą kamavo stipri pogimdyvinė depresija. Psichiatras teigia, kad žmogus kamuojamas depresijos negali mąstyti blaiviai, jis renkasi nematyti šviesos.
„Šita nelaimė, kuri atsitiko šitai moteriai, kuri turbūt turėjo gilią depresiją, kuriai pasirodė, kad gyvenimas absoliučiai nevertas gyventi ir, iš tiesų, vienintelis būdas išsigelbėti yra išeiti iš to gyvenimo. Pirmiausia, ji gelbėjo vaikus nuo to gyvenimo, labai sunku patikėti, bet ji gelbėjo vaikus. Bet gali būti, kad buvo būtent taip.
Ir todėl aš galvoju, kad kažkoks spekuliavimas šita didžiule tragedija, ir bėda, kažkoks plačių išvadų visuomenei darymas, yra visiška nesąmonė. Tokių istorijų įvyksta visame pasaulyje reguliariai, kai nediagnozuota pogimdyvinė depresija tęsiasi ir tampa tokia gili, kad žmogus jau nebegali įvertinti realybės ir jis elgiasi taip, kaip jam jo depresija sako.
O depresija labai dažnai sako, kad aš gyvenu tamsiame tunelyje, be šviesos jo gale ir jo priekyje, ir todėl tas gyvenimas visiškai nevertas to, kad kentėtumėme, kaip ta mano depresija mane įvaro į tą kančią“, – kalbėjo E. Laurinaitis.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad rugsėjo 3 dieną Vilniuje įvyko siaubinga nelaimė, Neries upėje ties Verkių malūnu nuskendo 2020 m. gim. ir 2022 m. gim. mergaitės. Anot Vilniaus VPK, tarnyboms pro šalį baidarėmis plaukę žmonės pranešė pastebėję skęstančią moterį su vaiku.
Atvykę gelbėtojai jas ištraukė iš vandens, tačiau 2-metės mergytės gyvybės išgelbėti nepavyko. Vėliau rasta ir antra mergaitė upėje negyva. Pirminiais duomenimis, mažametes nuskandino motina (1985 m. gim), kuri, liudytojų teigimu, nelaimės vietoje elgėsi neadeakvačiai.
Daugiau apie tai Žinių radijo laidoje „Persona Grata“.
na, štai - aš.
Ką, ponas, norėtumėte sužinoti?
Turbūt, norėtumėte apie tai pakalbėti?
