Kaip žinoma, kai kurias išmokas gali gauti tik moterys arba tik vyrai. Be to, skiriasi ir jų pensinis amžius. Bet kaip jos skiriamos ir skaičiuojamos pasikeitus lytį?
Lytį keičia vis daugiau žmonių
Daugelį metų galiojančiame Civiliniame kodekse numatyta, kad valstybė privalomai registruoja ne tik žmogaus gimimą, mirtį, santuoką ar jos nutraukimą, bet ir lyties pakeitimą.
Kaip informavo Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus, gyventojų registro duomenimis, iki šiol Lietuvoje iš viso buvo įregistruota 110 lyties keitimų.
Iš visų tą padariusių žmonių norinčių tapti vyrais buvo daugiau nei moterimis: 49 atvejais lytis oficialiai buvo pakeista iš vyro į moterį, 61 atveju – iš moters į vyrą.
„Per pastaruosius keletą metų kasmet tokių atvejų įregistruojama po daugiau kaip 10: 2018 m. – 17, 2019 m. – 13, 2020 m. – 11, 2021 m. – 15, 2022 m. – 17, 2023 m. – taip pat 17. Iki tol tokių atvejų būdavo po mažiau kaip 5“, – nurodė M. Samkus.
Jis patvirtino, kad, žmogui pakeitus lytį, pakeičiamas ir jo asmens kodas, nes moterų jis prasideda skaičiumi 4, o vyrų – 3.
Tapus moterimi galima gauti daugiau
Šiuo metu Lietuvoje moterims ir vyrams galioja skirtingi reikalavimai dėl pensijos ir išmokų.
Pavyzdžiui, moterų pensinis amžius šiemet yra 64 metai, o į pensiją išeina tos moterys, kurios gimė nuo 1959 m. gegužės 1 d. iki 1959 m. gruodžio 31 d. (žinoma, jei toliau nedirba).
Tuo metu vyrų pensinis amžius šiemet yra 64 metai ir 6 mėnesiai. Šiais metais į pensiją išeina vyrai, gimę nuo 1958 m. rugsėjo 1 d. – 1959 m. birželio 30 d.
Paklausta, kaip būtų skaičiuojamas pensinis amžius lytį pakeitusiems asmenims, „Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič komentavo:
„Asmens pensinis amžius nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis (asmens lytis nustatoma pagal asmens kodą).“
Patarėjos teigimu, dėl asmens lyties pakeitimo faktai ar įvykiai, buvę praeityje, nekeičiami.
„Jeigu asmuo buvo draudžiamas motinystės socialiniu draudimu, ši aplinkybė lieka jo biografijos faktu, į kurį bus atsižvelgta apskaičiuojant atitinkamas išmokas“, – aiškino patarėja.
Dabar vidutinė pensija mūsų šalyje sudaro beveik 540 eurų. Taigi, jei vyrai ir moterys nugyvens tiek pat metų, tai moterys gaus vidutiniškai 3240 eurų daugiau pensijos nei vyrai (6 mėn. x 540 eurų.).
Vadinasi, bent jau teoriškai pasikeitus lytį iš vyro į moterį galima „uždirbti“ kelis tūkstančius eurų.
Motinystės išmokos mokamos už 126 dienas iki ir po vaiko gimimo, o tapus naujagimio globėju – iki jam sueis 70 dienų. Šios išmokos yra vienintelės, kurių maksimalus dydis nėra ribojamas.
Tėvystės išmoka mokama už 30 dienų arba mėnesį. Tačiau, kad ir kokio dydžio būtų vyro atlyginimas, tėvystės išmoka negali viršyti 2 vidutinių darbo užmokesčių.
Taigi tapus moterimi ir vėliau mama, (vėlgi teoriškai) taip pat galima uždirbti daugiau, nei liekant ar tampant vyru.
Kita vertus, tėvystės ir motinystės išmokų gavimo laikotarpis įskaičiuojamas į pensijos stažą.
Vadinasi, jeigu moteris turėjo didelį atlyginimą, gavo neriboto dydžio motinystės išmokas, o vėliau pasikeitė lytį ir tapo vyru, tai jo pensija bus didesnė nei visada vyru buvusio žmogaus, kuris gavo tik ribotas mėnesio tėvystės išmokas.
Lyties keitimas finansuojamas iš biudžeto
Primename, kad kiek daugiau nei prieš metus sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patvirtino Lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašą.
Be kita ko, jame numatyta, kad su lyties keitimu susijusios diagnozavimo ir gydymo paslaugos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo arba visų mokesčių mokėtojų lėšomis.
„Naujoji tvarka sumažins pilkojoje zonoje esančių sveikatos paslaugų apimtį ir leis užtikrins pacientų teises. Mūsų valstybėje visi jos piliečiai yra svarbūs ir neturi būti daroma kompromisų žmogaus teisių srityje“, – tuo metu sakė A. Dulkys.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, aprašu apibrėžiami šeimos gydytojo, gydytojo psichiatro, endokrinologo, akušerio ginekologo, urologo ir kitų specialistų vaidmenys ir atsakomybės.
Taip pat nustatomos gydytojų specialistų konsiliumo sudarymo sąlygos, jame dirbančiųjų įgaliojimai, detalizuoti kiti su pacientų sveikata susiję klausimai.
Pacientas, norintis pradėti gydymą hormoniniais vaistais Lietuvoje, turės kreiptis į šeimos gydytoją arba į pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją psichiatrą dėl siuntimo išrašymo į gydytojų specialistų konsiliumą.
Medikamentinio gydymo skyrimo atveju kiekvienam pacientui bus sudaromas jo kompleksinio gydymo ir stebėsenos planas, atitinkantis jo sveikatos poreikius.
Sveikatos apsaugos ministerija aiškinimu, toks aprašas buvo reikalingas ir dėl to, kad jo neturėdama Lietuva 2007 m. pralaimėjo bylą Europos Tarybos Žmogaus Teisių Teisme.
