Kodėl Lietuvos sostinė yra Ryga? Tai nėra klausimas su įsivėlusia klaida. Būtent taip pavadintą diskusiją šią savaitę surengė Šiaurės ministrų tarybos biuras, rašo šeštadienio „Sostinė“.
Vilniuje gyvenantys skandinavai sako, kad jų kraštiečiai iki šiol Lietuvos sostine laiko Rygą – kaimyninės Latvijos sostinę.
Praėjusių metų rudenį penkias savaites „BBC World“ ir „CNN International“ televizijų kanalais buvo rodomas reklaminis Vilniaus klipas. Savivaldybės tinklalapyje įvairių reprezentacinių klipų galima rasti net dvylika.
Sostinė dalyvauja tarptautinėse turizmo parodose Berlyne (Vokietija), Poznanėje (Lenkija), Helsinkyje (Suomija), Ciuriche (Šveicarija).
Tačiau, regis, užsieniečiai tų valdžios pastangų reklamuotis nepastebi.
„Gyvenate Lietuvoje? Žinau didžiausią jūsų miestą – Rygą“, – tokią frazę dažnai tenka išgirsti ir keliautojams, ir pareigūnams.
Apie Vilnių daugybė svetimšalių nėra girdėję.
„Sostinė“ pamėgino išsiaiškinti, kuo Ryga pranašesnė už Vilnių.
Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorius Teppo Heiskanenas sostinėje apsigyveno prieš pusketvirtų metų.
„Kai aplinkiniams pasakydavau, kad vykstu dirbti į Lietuvą, iš karto sulaukdavau atsakymo: „O taip, Ryga toks gražus miestas“.
Deja, skandinavai iki šiol dažnai painioja Baltijos šalis. Ypač neskiria Lietuvos ir Latvijos“, – teigė sostinėje dirbantis suomis T.Heiskanenas.
Biuro vadovas prisipažino prieš keliolika metų pats neįsivaizdavęs, kur yra Lietuva. Tačiau prieš kelerius metus jis ėmė nuolat lankytis Lietuvoje. Todėl atvykdamas dirbti į Vilnių jau puikiai žinojo, į kokį kraštą važiuoja.
Sostinės keliautojai susiduria su skirtingomis užsieniečių žiniomis.
„Neseniai sugrįžau iš Turkijos. Ten, vos pasakydavau, kad esu iš Lietuvos, vietiniai imdavo šaukti „O, Ryga, Ryga!“ – stebėjosi vilnietė Daiva.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Turistų klubo prezidentės Vilijos Kaušinytės nuomone, vis daugiau užsieniečių žino Lietuvą ir jos sostinę.
„Dar prieš porą metų užsienyje mūsų klausdavo: „Lietuva? Tai čia turbūt Rusija?“ O dabar net tolimose šalyse sutinkame žmonių, sakančių: „O, Lietuva, žinome, buvome“, – pasakojo V.Kaušinytė.
Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vyriausioji specialistė užsienio ryšiams Lidija Lukšytė tvirtino, kad Vilnių su Ryga užsieniečiai painioja vis rečiau.
„Būna, kad ir tarptautinėse parodose prie mūsų šalies stendo prieina žmonės ir teiraujasi apie Rygą. O prie Latvijos stendo klausia apie Vilnių. Žmonės tiesiog susipainioja. Juk ir mes supainiojame Slovakiją su Slovėnija. Prieš ketverius metus, kai pradėjau dirbti, tokių nesusipratimų buvo daug. Dabar jų nutinka vis rečiau“, – tikino L.Lukšytė.
Specialistės nuomone, dar labiau sostinės vardą išgarsins 2009-ieji metai. Tada Vilnius taps Europos kultūros sostine.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekano profesoriaus Zenono Butkaus nuomone, tokiai painiavai įtakos gali turėti ir geografinė Vilniaus padėtis.
„Ryga juk yra prie jūros, užsieniečiai žino Rygos įlanką. Po Pirmojo pasaulinio karo estai lietuviams siūlė savo sostinę perkelti į Klaipėdą. Tada visos trijų Baltijos valstybių sostinės būtų buvusios uostai. Tokios kalbos pusiau juokais buvo. Tačiau lietuviai nesutiko. Nereikėtų labai pykti, kad esame suvokiami kaip vienas regionas. Lietuva tiesiog labai mėgsta lygintis su kitomis valstybėmis ir nori būti už jas geresnė“, – kalbėjo Z.Butkus.
Anot profesoriaus, Europai iki šiol trūksta žinių apie Baltijos šalis.
„Mes patys esame pernelyg izoliuoti. Visos trys valstybės viena kita per mažai domisi.
Pakeis mokyklose egzaminų sistemą, ir patys lietuviai, baigę vidurinę mokyklą, jau nebežinos, kas jų sostinė.
Norvegija turi naftos, dujų, ji gali leisti sau ir mažiau žinoti apie istoriją. Bet mums, trims mažoms valstybėms, tai išmanyti būtina“, – teigė Z.Butkus.
