Šią bylą išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas. Išklausęs abi puses, teismas nusprendė, kad ieškovės draudimo bendrovės „Gjensidige“ pretenzijos yra nepagrįstos. Ieškovė ne tik neįrodė moters kaltės, bet ir turės sumokėti 600 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Pabrėžė, ko neprivalo įrodinėti
Draudimo bendrovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Patricijos Z. 996,47 eurų žalos atlyginimą.
Nurodyta, kad iš Patricijos Z. nuosavybės teise priklausančio buto buvo aplietas kitas butas, esantis vienu aukštu žemiau. Pabrėžta, kad Patricijos Z. butas yra virš nukentėjusio gyvenamo ploto ir buvo pažeistos buto lubos, todėl įvyko užliejimas iš viršaus.
Draudimo bendrovė pabrėžė, kad namo administratorius nurodė, jog patalpų užliejimas galimai yra susijęs su aukščiau esančio buto nesandariu santechnikos prietaisu – vandens padavimo į tualetą vamzdelio defektu.
Pridurta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.
Anot draudikų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje konstatavo, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, jog nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.
Draudimo bendrovės atstovai pabrėžė, kad dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, jie neprivalo įrodinėti. Esą privaloma įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis butas, o ne kiti šaltiniai.
Prašė atmesti ieškinį
Su tokiais draudimo bendrovės argumentais atsakovė Patricija Z. nesutiko ir prašė atmesti ieškinį. Ji nurodė, kad draudimo bendrovės pareiga įrodyti ieškinį gali būti pripažinta įvykdyta tik esant byloje labai konkretiems įrodymams apie virš esančiam butui priklausančios santechninės įrangos defektus, sukėlusius vandens pratekėjimą.
„Teismų praktika reikalauja labai konkrečių įrodymų apie buto – vandens pratekėjimo šaltinio, jam priklausančios santechninės įrangos defektus. Todėl nepakanka draudimo bendrovės nurodomo argumento apie galimai iš buto pratekėjusį vandenį“, – teismui aiškino Patricija Z.
Anot vilnietės, išdėstytos faktinės aplinkybės apie apatinio buto užpylimo vandeniu techninį tyrimą su specialiaisiais prietaisais, kurie neparodė jokio vandens pratekėjimo šaltinio atsakovės bute:
„Esant kitokiems duomenims, bendrovės „Mano Būstas Neris“ specialistai, tyrę šį įvykį, būtų raštu užfiksavę pratekėjimo šaltinį mano bute. Specialistai mane informavo, kad pratekėjimo šaltinį surado gretimame bute.
Mano buto santechninis mazgas, kuris pagal draudimo bendrovę galėjo būti vandens pratekėjimo šaltinis, yra priešingoje pusėje nuo tos vietos, kur užpilto buto lubose prasisunkė vanduo. Toje pusėje, kur ant lubų prasisunkė vanduo, jau yra kito buto savininko atsakomybė.“
Draudimo bendrovė dar bandė atsikirsti, kad gretimo buto savininkė juos informavo, jog, dalyvaujant namo santechnikui ir dviem avarinės tarnybos atstovams, nustatyta, jog buto užliejimo priežastis esą buvo Patricijos Z. bute.
Vis dėlto, teismui tokių argumentų nepakako ir jie nusprendė, kad draudimo bendrovės ieškinys yra nepagrįstas. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
