Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė sako, jog 88 proc. išlaikusių valstybinį lietuvių kalbos egzaminą nėra blogas rodiklis, o bendram raštingumo lygiui įtakos turi informacinių technologijų paplitimas, moksleivių nenoras skaityti knygų.
Pasak viceministrės, 12 proc. neišlaikusių lėmė ir tai, kad moksleiviai turi galimybę vėliau laikyti mokyklinį egzaminą, tad dalis jų į valstybinį egzaminą ateina nepasiruošę.
„Lietuvių kalbos egzaminas yra vienintelis privalomas egzaminas, kurį mokiniai gali pasirinkti laikyti valstybinį ar mokyklinį. Kad išlaikė 88 proc. valstybinį egzaminą, tai nėra blogas rodiklis. Manyčiau, gali būti ta priežastis, kad mokiniai galbūt nepakankamai pasirengę bando laikyti valstybinį lietuvų kalbos egzaminą, nes žino, kad turės šansą pakartotinėje sesijoje laikyti mokyklinį egzaminą“, - BNS sakė viceinistrė.
Pasak jos, įtakos galėjo turėti ir šiemet šiek tiek sugriežtinti raštingumo vertinimo reikalavimai. „Be abejo, tam tikrą įtaką daro ir informacinės technologijos, be to, esam pastebėję, kad moksleiviai per mažai skaito, galbūt jie moka skaityti ir rašyti, bet labai mažai ką išmano giliau, kultūrine, istorine prasme. Aplinka, informacinės technologijos turi savo poveikį ir tai įvertinę turim žiūrėti, kaip neapleisti raštingumo lygio ir lietuvių kalbos mokėjimo“, - kalbėjo G.Krasauskienė.
Nacionalinis egzaminų centras pranešė, kad lietuvių kalbos valstybinį egzaminą išlaikė 88,09 proc. abiturientų, maksimalų šimto balų įvertinimą gavo 1,23 proc. visų laikiusiųjų.
Kandidatai turėjo atlikti vieną užduotį – parašyti rašinį. Brandos egzaminui buvo pateiktos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio užduotys. Prie kiekvienos temos buvo pateikti trys privalomi autoriai iš Bendrosios programos išplėstinio kurso. Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikė 21937 kandidatai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
