Šeštadienį Vilniuje rengiamoje mugėje darbdaviai ir įvairių institucijų atstovai pristatys gerėjančias galimybės gyventi ir dirbti Lietuvoje. Verslininkai sako norintys susigrąžinti emigrantus, bet ne bet ką ir ne bet kokia kaina, rašo „Respublika“.
Aukštąjį išsilavinimą turintys emigrantai iš Lietuvos užsienyje nesibaido fizinio darbo, kurio nieku gyvu nesutinka dirbti Lietuvoje. Tuo tarpu mūsų šalies darbdaviai ir valstybinės institucijos nesiliauja viliojusios išvykėlių atgal, tačiau šiltnamio sąlygų jiems nežada, teigiama dienraštyje.
Šeštadienį Vilniuje rengiamoje mugėje „Gyvenk ir dirbk Lietuvoje“ išvykusiems Lietuvos piliečiams, jų artimiesiems ir darbo šalyje ieškantiems ar jau susiruošusiems emigruoti jaunuoliams bus pristatoma informacija apie pasikeitimus Lietuvos darbo rinkoje ir jos siūlomas galimybes.
Pasak „CV-Online“ pardavimo vadovės Nerijos Račkauskienės, darbdaviai pirmenybės nelinkę teikti tiems žmonėms, kurie gyvenimo aprašyme nurodo turintys ne tik aukštąjį išsilavinimą, bet ir nekvalifikuoto darbo užsienyje patirties.
Anot jos, darbdaviai laikosi nuomonės, kad tokių darbuotojų finansiniai lūkesčiai yra didesni nei tokios patirties neturinčiųjų. Tačiau, pasak N. Račkauskienės, kai reikia nurodyti, kokio uždarbio tikisi, užsienyje padirbėję Lietuvos piliečiai neretai pažymi mažesnį nei vidutinį, tai yra 800 – 1000 Lt, užmokestį.
„Neseniai Lietuvoje pardavimo vadybininku už tokią sumą norėjo įsidarbinti aukštąjį išsilavinimą turintis žmogus, trejus metus dirbęs užsienyje. Jis sakė, kad labiausiai jį vilioja galimybė dirbti savo šalyje“, - prisimena pašnekovė.
Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovės Audros Sipavičienės, sunku pasakyti, į kuriuos sektorius grįžta daugiausia emigravusių, tačiau jų labiausiai pasigenda statyba, prekyba, gamyba, nekilnojamojo turto verslas.
Tuštėjant darbo vietoms, į mūsų šalį plūsta vis daugiau emigrantų iš trečiųjų šalių.
Pasak A. Sipavičienės, emigracija iš Lietuvos vis dar yra masinė, o grįžtamoji yra tik simbolinė. Teigiama, kad emigravę Lietuvos piliečiai ir net tie, kurie jos dar nepaliko, yra per skurdžiai informuojami apie gerėjančias gyvenimo ir darbo sąlygas mūsų šalyje.
A.Sipavičienės teigimu beveik visose iš mugėje dalyvauti užsiregistravusių bendrovių darbo vietas užima ir grįžę emigrantai.
„Įmonės patenkintos grįžusiųjų patirtimi, todėl suinteresuotos, kad tokių darbuotojų būtų kuo daugiau“, - sakė ji, tačiau paneigė, kad siekdami susigrąžinti emigrantus darbdaviai ir valstybė kurs jiems šiltnamio sąlygas ir diskriminuos tuos, kurie niekada nebuvo palikę Lietuvos.
„Mūsų tikslas nėra susigrąžinti bet kokia kaina ir bet ką. Norime suteikti informaciją, o žmonės patys turi nuspręsti, kaip jiems elgtis“, - sakė ji „Respublikai“.
