Viename Norvegijos žuvų apdorojimo ceche jau dirba 5 buvę žvejai iš Palangos. Dar keletas Baltijoje žvejoti negalinčių palangiškių Norvegijoje ketina įsidarbinti statybose.
Svetur uždarbiauti žvejus verčia tai, kad pelningiausiu stintų žvejybos laikotarpiu priekrantės žvejai priversti sėdėti krante. Stintų jūroje yra, tačiau pagauti žvejai jų negali.
„Pastarąjį kartą į jūrą dvi dienas buvome išplaukę tik gruodžio pradžioje.
Nuo to laiko Baltijos jūroje nuolat siaučia audros, o per tą laiką savo tinklų nė karto nebuvome įmerkę į vandenį“, – pasakojo žvejai.
„Jeigu būčiau jaunesnis, ir aš į Norvegiją išvažiuočiau“, – tvirtino daugiau nei 20 metų jūros priekrantėje žvejojantis palangiškis Saulius Žulkus.
Jis teigė, kad ankstesniais metais esant ramesniems orams žvejybos įmonės Palangoje iš sužvejotų stintų per mėnesį uždirbdavo 10-15 tūkstančių litų.
„Dabar gyvenu iš santaupų“, – pasakojo palangiškis.
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos Palangos filialo direktorius Viktoras Butavičius piktinosi, kad priekrantės žvejus likimo valiai yra palikusi ir valstybė.
V.Butavičius įsitikinęs, kad žvejoti negalintys žvejai turėtų gauti valstybės paramą: „Darbo nerandantis bedarbis Lietuvoje pašalpą gauna, o dėl stichijos žvejoti negalintis žvejys paliekamas likimo valiai“.
Norėdami išlaikyti savo darbininkus ir mokėti jiems minimalią algą, priekrantės žvejybos įmonių savininkai žiniaraščiuose priversti rašyti, kad jie dirba.
„Neturint sąlygų žvejoti savo pagalbininkus būtų galima išleisti nemokamų atostogų. Tuomet jie nueis uždarbiauti kitur ir vėliau jų nebesusigrąžinsi“, – pasakojo Palangos žvejų asociacijos vadovas.
Kai kurių įmonių žvejai jau patraukė darbuotis į šalies statybos bendroves.
V.Butavičius nėra tikras, kad jie į žvejybą sugrįš.
Žvejų ūpą valstybė numušė dar praėjusių metų rudenį, kai iš priekrantės žvejų buvo pasijuokta skirstant menkių sugavimo kvotas.
Lietuvoje esančioms 116 priekrantės žvejybos įmonių per 2006 metus buvo leista sugauti vos 100 tonų menkių.
Vėliau susipratęs Žuvininkystės departamentas menkių sugavimo kvotą padidino 30 tonų.
Vidutiniškai kiekvienai įmonei teko vos daugiau nei tona menkių.
Tuo tarpu V.Butavičius tvirtina, kad didesnius laivus turinčioms priekrantės žvejybos bendrovėms normaliam pragyvenimui reikėtų sugauti maždaug 50 tonų žuvų per metus.
Pernai menkių būriai buvo pasitraukę toliau nuo kranto, todėl šias žuvis gaudyti galėjo tik didesnes plaukiojimo priemones turinčios įmonės.
Joms atiteko po 10-15 tonų žuvies kvotą, kurią toliau nuo kranto galintys nuplaukti žvejai sugavo per kelis mėnesius. Tuo tarpu tik netoli kranto galinčios žvejoti įmonės liko be darbo.
Jau vasarą be pragyvenimo likę Palangos žvejai buvo priversti uždarbiauti kitur arba vykti į užsienį.
V.Butavičius prognozuoja, kad, esant tokiam valstybės požiūriui į priekrantės žvejus, po dvejų metų iš dabar veikiančių 116 žvejybos įmonių Lietuvoje liks mažiau negu pusė.
REKLAMA
