Lietuviai linus augino labai seniai. Linai minimi pačiose seniausiose lietuvių liaudies dainose – darbo dainos susijusios su auginimu, rovimu, verpimu. Tautosakoje linai vadinami šventu augalu, saulės žolynu, moters javu. Tačiau be reikšmingų istorinių ir tautosakinių šio augalo motyvų, svarbios yra ir lino tekstilinės savybės.
Audinio savybės:
*Lino pluoštas labai stiprus ir netamprus, todėl lininiai audiniai greitai susiglamžo. Po kiekvieno skalbimo audinys minkštėja ir mažiau glamžosi. Lininį audinį geriausia lyginti karštu lygintuvu iš blogosios pusės.
*Lino audinys metams bėgant ne tik nepagelsta, bet darosi vis baltesnis ir švelnesnis.
*Linų pluoštas greitai drėksta ir džiūsta, todėl vėsią naktį audeklas šildo, o kaitrų vidudienį kūną vėdina.
*Lininis audinys atsparus statiniam elektros krūviui. Lininis pluoštas naudojamas kosmonautų apsauginiams rūbams bei išorinei kosminių laivų apsaugai.
*Iš visų audinių linas sudaro geriausią mikroklimatą odai, t.y. laidus orui, gerai sugeria drėgmę ir prakaitą.
*Lininiai audiniai 3 kartus stipresni negu medvilniniai audiniai.
*Lininiai audiniai 5 kartus atsparesni trinčiai, dilimui negu medvilniniai.
*Lininiai audiniai geriau už medvilninius sugeria drėgmę ir prakaitą.
*Lininis audinys –ekologiškas. Tai visiškai beatliekinis produktas, gamtai ir ekologijai nesudarantis jokio žalingo poveikio.Natūralumas, ilgaamžiškumas ir svarbiausia – jokios alergijos.
Lota Balsytė
