Varšuvoje įsižiebus konfliktui ir pasirodžius žinioms, kad Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) esą nederino bendros jo ir Lietuvos kolegos Valdo Adamkaus deklaracijos su šalies Vyriausybe, Lietuva žalos nepatyrė, tačiau jei tokie konfliktai nesiliaus strateginiai dvišaliai sprendimai gali imti strigti, mano politologas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) dirbantis Tomas Janeliūnas BNS trečiadienį sakė, jog konfliktą nulėmė politiniai nesutarimai Lenkijos viduje.
„Viskas kyla dėl nesutarimų tarp prezidento ir premjero pačioje Lenkijoje. Lietuva yra vienas iš konflikto aspektų, bet, kita vertus, esama skirtumų tarp politinių Lenkijos vyriausybės ir prezidento pozicijų. Ypač Rusijos atžvilgiu. (...) Šiuo atveju daugiau sutapo šis momentas, t.y. pozicijų skirtumai dėl Rusijos, o ne dėl santykių su Lietuva. Aš būčiau linkęs dėti akcentus į Lenkijos vidinius nesutarimus, o ne ieškoti kažkokios Lietuvos kaltės ar žalos Lietuvai“, - kalbėjo politologas.
Pasak jo, jei Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas bando tarsi švelninti santykius su Rusija, tai prezidentas L.Kaczynskis demonstruoja radikalų nusiteikimą Maskvos atžvilgiu ir ketinimus stabdyti Europos Sąjungos derybas su Rusija dėl strateginės partnerystės sutarties.
Nors šiame konflikte žalos Lietuvos užsienio politikai įžvelgti nereikėtų, tačiau, pasak T.Janeliūno, jei tokie konfliktai stiprės, neigiamos įtakos Lietuvai gali ir atsirasti.
„Mūsų santykių su Lenkija aspektai neužsibaigia Kaukazu. Yra kur kas reikšmingesnių dalykų ir jeigu nebus susitarimo tarp Lenkijos valdžios institucijų, tai akivaizdu, kad sprendimai ten bus stabdomi vos ne kiekvieną kartą, kai reikės Vyriausybės ir prezidento patvirtinimo. Gali grėsti, kad ir kai kurie kiti strateginiai mūsų susitarimai gali strigti, pavyzdžiui, ta pati atominė elektrinė“, - svarstė T.Janeliūnas.
Prie politinio Lenkijos vadovų nesutapimo, anot politologo, prisideda ir asmeninės antipatijos tarp premjero ir prezidento.
„Tam (priešiškumui - BNS) sustiprėti iš esmės bet koks pretekstas yra tinkamas. Šiuo atveju galėjo nebūti didelio skirtumo Lietuva ar kita valstybė“, - pažymėjo T.Janeliūnas.
Pirmadienį paskelbtoje bendroje deklaracijoje Lietuvos ir Lenkijos prezidentai pažymėjo, kad kol rusų kariuomenė neišvesta iš nepriklausomais pasiskelbusių separatistinių Gruzijos Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų, Europos Sąjungai būtų per anksti atnaujinti derybas dėl naujo partnerystės susitarimo su Rusija.
Šia deklaracija tarptautinė bendruomenė ir ES vyriausybės kviečiamos reikalauti, kad Rusija iki galo ir besąlygiškai išvestų savo kariuomenę iš Gruzijos teritorijos pagal rugpjūčio 12 dienos paliaubų sutartį, kurią Europos vadovai patvirtino aukščiausio lygio susitikime rugsėjo 1 dieną.
Lenkijos premjeras ir užsienio reikalų ministras antradienį viešai papriekaištavo, kad pirmadienį paskelbta bendra Valdo Adamkaus ir Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) deklaracija nebuvo derinama su Lenkijos vyriausybe.
Antradienį po Vyriausybės posėdžio sušauktoje spaudos konferencijoje Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė su nerimu stebįs „nestandartines prezidentūros iniciatyvas“. D.Tuskas sakė pats deklaracijos dar neskaitęs, bet norėtų, kad „Lenkijos pozicija išreikštų daugumos lenkų valią ir būtų reiškiama laikantis Konstitucijos kanonų“.
