Buvę Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyventojai vienas po kito laimi teismus prieš valstybę. Teismai pripažįsta, jog buvę kaliniai, gyvendami per ankštose kamerose, patyrė neigiamų fizinių bei dvasinių sukrėtimų.
Skundėsi praradęs pasitikėjimą savimi
Buvę Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyventojai savo patirtus išgyvenimus vertina kur kas didesnėmis sumomis, nei dažna seksualinio prievartautojo ar žagintojo auka. Buvę suimtieji ar nuteistieji iš valstybės prašo priteisti 30 tūkstančių ar net pusšimtį tūkstančių litų.
Su šešiais ar aštuoniais kameros draugais 7 kvadratinių metrų kameroje protarpiais apie dvejus metus gyvenęs V. A. teigė buvęs kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis. Esą būtent dėl šių priežasčių jis patyrė neturtinę žalą – didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinę depresiją, pajuto pablogėjusią sveikatą, savijautą, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus ir net jaučia padidėjusią baimę aplinkai ar sumažėjusias bendravimo galimybes. Patirtą neturtinę žalą vyras įvertino 30 tūkstančių litų.
Neigiami patyrimai įkalinimo įstaigose – neišvengiami
Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovai, atstovaujantys valstybės interesams, nesutiko su buvusio gyventojo skundu.
„Laisvės atėmimo vietų perpildymas yra gerai žinoma problema, kuri pagal esamas galimybes ir valstybės finansines išgales yra sprendžiama. Tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu“ , - sakė Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovai.
Priteisė tūkstantį litų
Buvusio kalinio skundą išnagrinėjusio Šiaulių apygardos administracinio teismo nuomone, Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija neturėjo galimybių dėl kalinimo vietų stygiaus vyro apgyvendinti erdvesnėje kameroje. Byloje nerasta jokių įrodymų, jog vyras buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis ar žiauriomis sąlygomis.
Visgi teismas konstatavo, kad buvęs kalinys, gyvendamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, perpildytoje patalpoje, patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą bei dėl to suprastėjo jo gyvenimo kokybė.
Buvusio kalinio skundas tenkintas tik iš dalies – jam iš valstybės priteistas tūkstantis litų. (Teismas atsižvelgė į šalyje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas).
Skundėsi sulysęs
Dar vienas buvęs kalinys R. V., bandęs iš valstybės prisiteisti pusšimtį tūkstančių litų, skundėsi, jog dėl jam suteiktų gyvenimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis gerokai sulyso.
„Buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių kalėjimo sąlygų, dėl to patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, labai pablogėjo jo sveikata, numetė apie 15–20 kilogramų svorio, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko miegas, jis pasidarė ypač dirglus, pakito charakteris ir būdas, tapo ūmus, užsidaręs, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės“, - skunde teismui teigė buvusio kalinio advokatas. Šiam kaliniui neįtiko ir įstaigos kameroje buvusi temperatūra, bet šio teiginio buvęs kalinys nesugebėjo pagrįsti.
Teismas: pažeminimas, kančia – nelaisvėje įprasti
Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos atstovai teigė vyro kalinimo metu neturėję galimybių dėl kalinimo vietų stygiaus jo perkelti į kamerą, atitikusią numatytas higienos normas. Buvusio kalinio skundą nagrinėjęs teismas pasisakė, jog išgyvenama kančia nelaisvėje – įprastas dalykas.
„Būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje skundėsi nemiga, galvos skausmais, vidine įtampa, tačiau, teismo nuomone, šie sveikatos sutrikimai negali būti vienareikšmiai sąlygoti ir susiję tik su galimai per mažu pareiškėjui tekusiu gyvenamuoju plotu kameroje, kadangi tam tikra kančia ar pažeminimas, įtampa, bendravimo galimybių sumažėjimas yra būdingi laisvės atėmimo priemonės elementai“, - teigiama teismo sprendime.
Nepaisant tos aplinkybės, jog Šiaulių tardymo izoliatorius neturėjo galimybės vyrą perkelti į mažiau perpildytą kamerą, Šiaulių apygardos administracinis teismas buvusio kalinio skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 200 litų neturtinės žalos.
Vieną nelaisvės dieną įkainojo tūkstančiu litų
Dar vienas buvęs Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyventojas M. Š. kiekvieną šios įstaigos kamerose praleistą dieną įkainojo net tūkstančiu litų. Vyras skundėsi panašiais išgyvenimais, kaip ir minėti jo likimo draugai, nors tuo metu, kai kalėjo minėtoje įstaigoje, jam jokių psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimų nebuvo nustatyta.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovai priminė, jog žmonių įkalinimo sąlygomis rūpinasi valstybė.
„Valstybė privalo užtikrinti, kad asmens įkalinimo sąlygos nepažeistų jo žmoniškojo orumo, kad priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai įkalinimui būdingą kentėjimo laipsnį“, - sakė Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovai. Bet tai nepadėjo. Buvusiam Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyventojui M. Š. iš valstybės prisiteista pusė tūkstančio litų.
Teismus užgriuvo kalinių skundai
Minėtus Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimus Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovai buvo apskundę Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, bet šis įstaigos skundus atmetė.
Trijų buvusių kalinių skundai – ne vieninteliai. Šiaulių apygardos administracinis teismas dar šią vasarą yra numatęs nagrinėti ne vieną panašią civilinę bylą dėl neturtinės žalos priteisimo iš valstybės.
Komentaras
Šiaulių tardymo izoliatoriaus viršininkas Ramūnas Zutkis:
- Lietuvoje augant nusikalstamumo lygiui, didėja nusikalstamas veikas darančių asmenų skaičius, todėl kamerų perpildymas ir toliau išlieka aktuali Šiaulių tardymo izoliatoriaus problema. 2009 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį iki 2015 metų Šiauliuose planuojama pastatyti naują 1 180 vietų tardymo izoliatorių – pataisos namus, o tai išspręstų įkalintų asmenų perpildymo problemas.
Šiuo metu higienos normose nėra nustatytas minimalus reikalavimas, kiek kvadratinių metrų ploto turi tekti įkalintam asmeniui, tai reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas, pagal kurį Tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameros plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kvadratinio metro.
Kaliniams – nauji kalėjimai ir erdvios kameros
Teisingumo ministerija yra numačiusi Laisvės atėmimo vietų atnaujinimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemones dar šešeriems metams į priekį.
Įkalinimo įstaigų atnaujinimas bus daromas iš privataus kapitalo investicijų, parduoto turto bei valstybės biudžeto lėšų.
Strategijos įgyvendinimo kaina – 602 milijonai litų.Tyrimą įkalinimo įstaigose atlikę Seimo kontrolieriai buvo siūlę kamerų perpildymo problemą spręsti peržiūrint kardomojo kalinimo taikymo praktiką: vietoj suėmimo dažniau taikyti namų areštą, užstatą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijoje ir pan.
- Asta Volkovaitė
