Asta Volkovaitė
Vandens kainoms smaugiant vartotojus, miesto valdžia demonstruoja rūpestį privačioms įmonėms, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Viena iš didžiausių Šiaulių pramoninio parko investuotojų, su kuria Šiaulių miesto savivaldybė yra pasirašiusi sutartį dėl 15 mln. investicijų, prašo leisti įrengti vandens gręžinį. Nors situaciją žinantys Tarybos nariai ir net vandens tiekėjai šios įmonės prašymą vadina neteisėtu, miesto valdininkai ruošiasi tenkinti įmonės prašymą.
Įžvelgia gudravimą
Visai neseniai vienu didžiausių šalyje logistikos ir transporto įmonių grupių „Girteka Logistics“ priklausanti „Krovlita“ kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama suteikti galimybę įsirengti vandens gręžinį planuojamame Logistikos ir sunkiasvorių automobilių aptarnavimo centre, Pročiūnų gatvėje. Minėtos bendrovės vadovas Laurynas Kuzavas rašte Savivaldybei teigia įvertinęs būsimo statybos objekto dydį, darbuotojų skaičių ir išsiaiškinęs, kad jam reikės beveik 2 tūkst. kub. m vandens. Įtikinėjama, kad gausybės vandens pareikalaus automobilių plovykla.
„Atsižvelgiant į suvartojamo vandens kiekį ir į tai, kad vandens tiekimo mokestis yra nustatytas geriamam vandeniui, o ne techniniam, manome, kad geriamasis vanduo neturi būti naudojamas kaip techninis, o dėl bendrai nustatytos vandens tiekimo kainos, įmonė kas mėnesį patirs didžiules išlaidas“, – Savivaldybę įtikinėja L. Kuzavas.
Turintiems nuosavą gręžinį, reikia mokėti tik mokestį už vandens tiekimo sistemos suvartotą elektros energiją ir už nuotekas, atkrenta mokestis už suvartotą vandenį.
Valdžia rūpinasi 5 darbo vietų išsaugojimu?
Šiaulių vandens tiekėjai įžvelgia privačios bendrovės gudravimą ir grėsmę visiems vandens vartotojams. „Visose įmonėse yra naudojamos apytakinės sistemos. Įmonėms leidžiama naudoti lietaus vandenį“, – įmonės „Krovlita“ nurodytus vandens suvartojimo kiekius nelogiškais vadina UAB „Šiaulių vandenys“ direktorius Jonas Matkevičius. Jo žodžius patvirtinantys autoservisų atstovai leidžia suprasti, kad įmonės „Krovlita“ įvardijamos išlaidos vandeniui smarkiai prasilenkia su tikrove.
Nepaisant to, valdžia nori laiminti įmonės prašymą, net ir suvokdama grėsmes tūkstančiams kitų vandens vartotojų. Savivaldybėje buriamos teisiškai nepatvirtintos darbo grupės, o jų pasitarimai neprotokoluojami. Į komandiruotę išvykusį Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių Gedeminą Vyšniauską pavaduojantis Romanas Kančauskas neslepia, kad ruošiamasi sutikti su bendrovė „Krovlita“ prašymu ir leisti jai įsirengti savo gręžinį.
„Nėra gerai geriamą vandenį naudoti mašinų plovimui. Tai būtų nusikaltimas gamtai. Reikia verslui sudaryti palankias sąlygas. Tokio taško dar nepadėjome, bet manau, kad duosime tą leidimą“, – mano R. Kančauskas. Jis neslepia buvęs nugąsdintas, kad, nepaisius bendrovės norų, Šiauliams grėstų prarasti keletą darbo vietų, nes neturėdama nuosavo vandens gręžinio įmonė būtų priversta plauti mašinas užsienyje.
Tuo tarpu kalbintas pervežimo įmonės vadovas sako, kad ir taip visi sunkvežimius plauna Lenkijoje. To daryti Lietuvoje neapsimoka, nes nuvažiavus iki pvz. Vokietijos sienos, transporto priemonė vėl bus purvina. Būten Vakaruose nešvarių sunkvežimių vairuotojus su baudomis pasitinka tvarkos sergetojai.
Vandens kainos dar nepasiekė lubų?
Ar eiliniams šiauliečiams turėtų rūpėti valdžios demonstruojamas gerumas privačiai įmonei, kuri ir taip ne vienerius metus bus atleista nuo žemės mokesčio? Vandens tiekėjų nuomone, – net labai. Tikėtina, kad kad valdžios dalijami leidimai privačioms įmonėms gali kirsti per kišenę visiems vandens vartotojams.
„Parduodamo geriamojo vandens apimtys tiesiogiai lemia geriamojo vandens tiekimo kainą. Kuo vandens realizacija didesnė, tuo mažesnė vandens tiekimo paslaugų kaina. Kadangi didžioji dalis (apie 80 proc.) sąnaudų yra pastovios, leidus įmonėms įsirengti nuosavus gręžinius, mažėja parduodamo vandens kiekis, dėl šios priežasties didėja kaina kitiems vartotojams ir abonentams“, – aiškina įmonės „Šiaulių vandenys“ atstovė ryšiams su visuomene Džiuljeta Martinaitienė.
„Kaip manote, kodėl Panevėžys tiek mažai moka už vandenį? Pas mus pramonės suvartojimo vandens kiekiai pastaraisiais metais menko, o dėl to kyla ir vandens kaina“, – pastebi J. Matkevičius. Pramonės įmonės, biudžetinės įstaigos ir organizacijos suvartoja vis mažiau vandens.
Anot D. Martinaitienės, Šiaulių mieste pramonės įmonės suvartoja vos 7 proc. viso parduodamo vandens, o Panevėžyje – apie 27 proc. viso parduodamo vandens.
„Kuo daugiau vandens parduodama, tuo vandens savikaina gali tapti mažesnė. Įmonėms ar ne tik joms masiškai suteikiant leidimus įsirengti savo gręžinius, kyla grėsmė vandens kainų šuoliui“, – drąsiai kalba J. Matkevičius.
O Šiauliai vandens iš tikrųjų parduoda labai menkai. Lyginant su Panevėžio miestu, praėjusiais metais Šiauliai suvartojo apie 3,5 mln. kub. m vandens, o Panevėžys – daugiau kaip 5 mln. kub. m.
Bendrovės vadovai apie savo siekius dėl nuosavo gręžinio nebuvo labai šnekūs. „Kol dar negavome atsakymo, nenorime kažko komentuoti“, – teigė UAB „Krovlita“ atstovas. UAB „Šiaulių vandens“ atstovų skaičiavimais, per metus bendrovė sutaupytų keliasdešimt tūkstančių litų.
Tarybos narys įžvelgia daugiau nei gudravimą
Šiaulių miesto Tarybos narys Artūras Visockas sutinka su vandens tiekėjais. „Apskritai tokį bendrovės prašymą galima laikyti neteisėtu. Nei sąvokos „techninis vanduo“, nei „geriamasis vanduo“ teisės aktuose nėra. Kokio velnio industriniame parke mes tiesėme komunikacijas, jeigu jos nebus naudojamos?“ – klausia A. Visockas. Jo teigimu, valdžios suteiktas leidimas įsirenginėti gręžinius prieštarauja net miesto Tarybos patvirtintam specialiajam planui. Jame nėra numatytas privačių gręžinių darymas.
Nepriklausomo politiko A. Visocko nuomone, jei verslas dalintųsi vamzdžio išlaikymo kaštais, tuomet vanduo mieste nebrangtų. „Kuo daugiau vartotojų, tuo pigesnis vanduo. Gal gręžkime visi? Juk svarbu susitarti, ko ir kaip siekiame“, – įsitikinęs A. Visockas.
