Savivaldybės taupo viskam: gatvių tvarkymui, kompensacijoms, mokykloms, kultūros įstaigoms, bet tik ne valdininkams. Gal todėl, kad didžioji jų dalis – „švogerių“ krašto gyventojai: giminės, bendrapartiečiai.
Reikia sutaupyti lėšų – šnai per biudžetus kultūros, švietimo įstaigoms. Reikia sumažinti etatų – šnai per mokytojų galvas. Reikia pinigų – šnai per kultūrininkų kas mėnesį gaunamus trupinius. Iš daug gaunančio juk neimsi. O kuo pagąsdins kultūrininkas? Nebešoks, organizuos mažiau parodų ar koncertų? Na ir kas? Juk tai ne duona kasdieninė kažkada darbininkiško miesto bendruomenei!
Koncertų su žvaigždėmis iš muilo burbulų juk nemokamai parodo televizorius – kam trūksta dvasinio peno, tegul žiūri!
Taip yra su silpniausiais, bet tik ne su valdininkų armija. Neseniai Šiaulių miesto savivaldybėje pora dešimčių kėdžių sumažėjo. Manote, ką nors atleido ir tie žmonės išėjo į niekur? Kur tau! Didžioji dalis išėjo iš tų kėdžių į pensiją, dalis – susirado kitą šiltą vietą. Štai ir visa matematika.
Nekaip matematiškai atrodo ir palyginus anuometinį vykdomąjį komitetą su šiandienine savivaldybe. Anuomet kažkaip užteko apie 70 klerkų, o dabartinėje Savivaldybėje beveik pustrečio šimto valdininkų triūsia už valdišką algą. Juk tuomet mieste buvo apie 130 tūkstančių gyventojų, o dabar miesto gyventojų skaičius gerokai aptirpęs.
Mokytojai ir kultūros darbuotojai ir šiemet grąžo rankas – vėl miestai ir rajonai taupo jų sąskaita. Rėžiama su užsidegimu per mokytojus, mokinius, mokyklas, o ar kas retina švietimo valdininkų gretas?
Kas besuskaičiuos, kiek uždarytų mokyklų mokytojų išėjo niekam nereikalingi, o valdininkai vis tie patys. Jeigu mieste mažėja vaikų, mažėja mokyklų, logiška būtų, jei mažėtų ir švietimo valdininkų.
Šiaulių miesto švietimo skyriuje abrakadabros principu neseniai perdėliotos kėdės. Nepamiršta pasigarsinti, kad skyriuje nebeliko net dviejų pavaduotojų. Atleisti iš darbo? Ką jūs! Skyrius perdalytas į mažesnius skyrius ir pavaduotojai paskirti jiems vadovauti. Alga vis tiek per trijų tūkstančių ribą perlipusi.
Argi ne panašiai buvo ir su panaikintos Šiaulių apskrities administracijos valdininkais ir valdininkėliais? Panaikinus administraciją, kurioje su jai pavaldžiomis įstaigomis dirbo apie porą šimtų darbuotojų, beveik visi tie patys vėl sėdi valdiškose valdininkų kėdėse. Kas rajono Savivaldybėje, kas miesto, kas – ministerijų vietiniuose padaliniuose. Ir algas gauna, ir darbo atsirado.
Jau net nebepatogu įvardinti miesto kultūros darbuotojų – bibliotekininkų, muziejininkų algas. Šioms profesijoms reikia nemenko pasiruošimo, išmanymo, erudicijos. Atėjęs iš gatvės bet kas tokio darbo nepadirbs. Niekas nežiūrėjo, kad bibliotekininkų algos mažos – kirpo bibliotekų biudžetus 25 procentais ir tegul sukasi, kaip nori.
Metų pabaigoje Šiaulių savivaldybės viešosios bibliotekos vadovė ėjo prašyti miesto mero keliolikos tūkstančių litų bibliotekininkų algoms. Tie keliolika tūkstančių – būrio bibliotekininkų viso mėnesio atlygis. Beveik lygiai tiek pat, kiek kainavo viena valdininkų ir politikų elito kelių dienų kelionė į Delį, iš kurio sugrįžę įdegę veidai nelabai ką turėjo papasakoti apie tos kelionės naudą miestui.
Neseniai „Šiaulių kraštas“ rašė apie Joniškio rajone išlaikytą pradinę mokyklėlę kaimo vaikams. Kaimo mokyklos tampa retenybe, kone stebuklu, kad jų nesunaikino. Juk daugelio kaimų mokyklos stovi išdaužytais langais.
Švietimo įstaigos, kuriančios išsilavinusią šalį – naikinamos. Kada ateis laikas pamažinti valdininkų, aptarnaujančių vis mažesnį gyventojų skaičių, būrius?
Rita ŽADEIKYTĖ
