Artėja rinkimai ir, nors rezultatus nuspėti sunku, vienos valdančiosios partijos nario siūlymas pakeisti opozicijos lyderio skyrimo tvarką sukėlė sumaištį. Opozicijos manymu, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija (TS-LKD) ruošiasi pralaimėjimui rinkimuose ir „diplomatiškai pridengia savo pragmatiškus siekius“.
Siūlo keisti opozicijos lyderio skyrimo tvarką
TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma pasiūlė keisti Seimo statutą, pagal kurį opozicijos lyderiu būtų skiriamas didžiausios opozicinės frakcijos atstovas,tačiau pasklidus įvairioms šio siūlymo interpretacijoms spaudoje, Seimo narys kaipmat atsiėmė savo žodžius: „Jokios iniciatyvos, jokio keitimo fakto nėra, manau, kad neverta apie tai diskutuoti. Tik pasikalbėjau su keliais kolegomis apie tą problemą, todėl tai nėra politinis faktas“.
Tačiau Balsas.lt paklaustas, kodėl kilo tokių minčių, J. Razma paaiškino: „Teoriškai, būtų geriau, kad statutas sukurtų tokias teisines aplinkybes, kad opozicijos lyderis kiekvienu atveju Seime būtų ir būtų aišku, kaip yra siūlomi kandidatai į kitas opozicijai tenkančias vietas, pavyzdžiui, audito komitetą, antikorupcijos komisiją, etikos ir procedūrų komisiją“. Anot jo, dabar stinga aiškumo, tačiau pasipylus keistoms šio svarstymo interpretacijoms, jis iniciatyvų reikšti nebesiruošia.
J. Razma patikino, kad opozicinės frakcijos prievarta skatinamos burtis į koalicijas, nors jų vertybės gali skirtis. „Tai nėra gera situacija, galima būtų ten kažką pataisyti. Mes dabar naują statutą priiminėjame atskirais skirsniais, yra Česlovo Juršėno darbo grupė, kuri jau baigia darbą“.
V. Mazuronis: jie bando užsiiminėti opozicinius postus
Naujojo opozicijos lyderio Valentino Mazuronio nuomone, tai akivaizdus bandymas ruoštis kitų rinkimų pralaimėjimui. „Jau dabar, dar neįvykus rinkimams, jie bando užsiiminėti opozicinius postus. Mano manymu, tie siūlymai nėra logiški. Dabartinis statutas yra logiškas, nes daugiau nei pusė Seimo narių, nepriklausančių valdančiai daugumai, turi susitarti dėl bendro darbo, turėti bendrų tikslų ir darbų. Tada jau tų klausimų vadovavimui ar atstovavimui yra išrenkamas opozicijos lyderis“, – aiškino V. Mazuronis.
„Pono Razmos siūlymas reiškia, kad, jeigu konservatoriai turės vienu balsu daugiau mandatų negu kitos frakcijos, opozicijoje atsidurs keturios frakcijos, kurios turės po aštuonis–devynis ar dešimt balsų. Tėvynės Sąjunga su vieno balso persvara tarsi užimtų opozicijos lyderio kėdę be bendro sutarimo ir kitų frakcijų pritarimo. Man atrodo tai akivaizdus ieškojimas minkštos kėdės, pralošus ateinančius rinkimus“, – svarstė opozicijos lyderis.
Komentuodamas J. Razmos nuomonę, kad opozicijos frakcijos priverstinai buriasi į koalicijas, V. Mazuronis stebėjosi Seimo nario logika. „Jei sektume jo logika, tai Vyriausybę turėtų formuoti daugiausiai balsų laimėjusi partija. Jei ponui Razmai nekyla abejonių dėl to, ką jis daro, t.y. valdo valstybę tokiais kompromiso principais, tai labai keista, kad jis bando abejoti arba peržiūrėti tą patį opozicijoje“. „Tvarkietis“ padarė prielaidą, kad po kitų rinkimų nebus daug norinčių bendrauti su konservatoriais, todėl jie ir bando keisti žaidimo taisykles.
Neigia, kad ruošiasi pralaimėjimui
J. Razma pabrėžė, kad, jei nėra norinčių konstruktyviai žiūrėti į tą klausimą ir prasideda fantazijos, neva, konservatoriai projektuoja sau kažkokį būrį po kitų rinkimų, iniciatyvų formuluoti net neverta. „Jeigu nori, tegul dabartinės opozicijos frakcijos reaguoja. Ir tegul gyvena taip, kaip dabar“, – neslėpė pykčio pašnekovas.
Anot J. Razmos, visos partijos, galvodamos apie rinkimus, tikisi, kad bus galimybė dalyvauti valdančiojoje koalicijoje. „Nelengva įsivaizduoti, kad Lietuvoje artimiausiu metu būtų partija, kuri galėtų svajoti apie daugiau nei pusę visų balsų. Dabar dirbame turėdami strategiją daugeliui metų į priekį, tikimės, kad po rinkimų bus galimybė tęsti pradėtus darbus“, – kalbėjo jis.
Paradoksalu, tačiau Seimo reitingai lieka tokie patys,kaip ir prieš konservatoriams tampant valdančiąja dauguma. Galbūt tai reikštų, kad tikimybė konservatoriams patekti į opoziciją yra labiau nei reali.
Giria I. Degutienę
Balsas.lt teiravosi J. Razmos, kuo, jo manymu, dabartinė Seimo pirmininkė Irena Degutienė geresnė už prieš tai buvusius.
„Pirmiausia, ji yra nuoširdus žmogus, žmonės jaučia tai jos kalbėjime, nes ji kalba paprastai daugeliui žmonių suprantamais žodžiais. Jos siūlymai Seimo nariams patiems „susiveržti diržus“ sunkmečio aplinkybėmis, manau, buvo daugelio žmonių priimtas pozityviai“, – svarstė jis.
Tačiau reitingai išlieka reitingais. O jei prisimintume artėjančią I. Degutienės kelionę į Japoniją su dviem pavaduotojais (mokesčių rinkėjams ji kainuos „tik“ 52 tūkstančius litų), „diržų susiveržimas“ ne visada būna pritaikytas sau.
