Vis dėlto, tiek vienu, tiek kitu atveju tai kenkia automobilio sistemoms. Nors žiemą pilnas bakas yra privalumas, per didelis uolumas ar, priešingai, nuolatinis važinėjimas ant garų gali baigtis brangiu remontu.
Daugiau patarimų perkant naudotą automobilį – specialioje rubrikoje „Iš antrų rankų“.
Šaltuoju metų laiku bake verta palaikyti kuo didesnį degalų kiekį. JAV automobilių asociacija (AAA) rekomenduoja žiemą degalų baką išlaikyti bent puspilnį dėl elementarios fizikos – tai padeda išvengti kondensato kaupimosi.
Temperatūrų skirtumai lemia drėgmės atsiradimą bako sienelių viduje, o vanduo degalų sistemoje yra didžiausias priešas.
Drėgmė sukelia koroziją, kuri ypač pavojinga kuro lygio matavimo mechanizmui – surūdiję kontaktai ar plūdė prietaisų skydelyje rodys klaidingus duomenis.
Be to, pilnas bakas žiemą yra saugumo garantas. Įstrigus spūstyje dėl avarijos ar užpustytame kelyje, degalai tampa vieninteliu šilumos šaltiniu.
Analogiška taisyklė galioja ir elektromobiliams – žiemą rekomenduojama ieškoti įkroviklio baterijai išsikrovus iki 20 procentų, o ne laukti kritinės ribos, kad visada turėtumėte energijos rezervą salono šildymui.
Klaida, kurią daro daugelis
Visgi pilnas bakas nereiškia, kad degalus reikėtų pilti iki maksimaliai viršutinės ribos.
Viena dažniausių ir žalingiausių vairuotojų klaidų – bandymas prievarta į degalų baką įpilti dar truputėlį, dar truputėlį ir dar truputėlį, kol galiausiai degalų pylimo pistoletas netgi nereaguoja į paspaudimus.
Degalų bako perpildymas gali užkimšti bako ventiliacijos sistemą (alsuoklį) ar sugadinti lygio daviklius.
Pavyzdžiui, pirmosios kartos „Škoda Fabia“ savininkams serviso meistrai griežtai draudžia pilti degalus po pirmojo pistoleto atšokimo, nes specifinė bako konstrukcija netoleruoja perpildymo ir vėliau sukelia techninių problemų.
Važinėjimas ant garų gadina siurblį
Dar pavojingesnis įprotis yra nuolatinis važinėjimas su minimaliu degalų likučiu. Kai prietaisų skydelyje užsidega įspėjamoji lemputė, o borto kompiuteris rodo vos keliasdešimt kilometrų siekiantį atstumą, kuro siurblys pradeda dirbti ekstremaliomis sąlygomis.
Degalai atlieka ne tik energijos šaltinio, bet ir paties siurblio aušinimo bei tepimo funkciją.
Kai bako dugne lieka tik keli litrai, siurblys pradeda kaisti. Nuolatinis perkaitimas drastiškai trumpina jo tarnavimo laiką.
Be to, važinėjant apytuščiu baku, siurblys gali įtraukti dugne susikaupusias nuosėdas bei nešvarumus, kurie užkemša filtrus ir gali pažeisti brangias purkštukų sistemas.
Sistemos nuorinimas – brangi problema
Rizika išauga, jei degalai visiškai pasibaigia važiuojant. Senesniuose automobiliuose su netiesioginiu įpurškimu dažniausiai užtekdavo įpilti degalų ir kelis kartus pasukti raktelį, kad siurblys vėl sukeltų slėgį. Tačiau modernūs dyzeliniai varikliai ir benzininiai agregatai su tiesioginiu įpurškimu yra daug jautresni.
Tokiose sistemose aukšto slėgio siurbliai netoleruoja oro. Sistemai pagavus oro, paprastas degalų įpylimas dažnai nepadeda. Tuomet automobilį tenka gabenti į servisą ir rankiniu būdu šalinti orą iš sistemos, o tai kainuoja ir laiko, ir pinigų.
Galiausiai, negalima pamiršti saugumo. Jei variklis užges lenkimo metu ar greitkelyje, pasekmės gali būti tragiškos.
Pavyzdžiui, Vokietijoje, kur eismo kultūra greitkeliuose itin griežta, sustojimas dėl pasibaigusių degalų laikomas vairuotojo aplaidumu.
Už tai policija skiria solidžią baudą, nes toks automobilis kelia mirtiną pavojų kitiems eismo dalyviams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
