Dažnai ir daug kalbama apie tai, kad opi visuomenės problema – mokyklos nelankantys vaikai. Žinoma, valdžia imasi visokių priemonių šiai problemai spręsti, net įsteigė pasitikėjimo telefoną, kuriuo paskambinus galima informuoti apie bėglius iš pamokų. Deja, šis telefonas tyli.
Valdžios atstovai nukreipė savo rūsčius žvilgsnius į mokyklų vadovus: neva, jie „dangsto“ mokyklos nelankančius vaikus ir taip sėkmingai sutaupo jų mokymui valstybės skiriamas lėšas (daugiau, nei 1500 Lt mokiniui vieniems mokslo metams). Pedagogai, gindami savo pozicijas, velka į dienos šviesa dar didesnes problemas, kurios atsiranda dėl įstatymų spragų ar valdininkų nenoro pripažinti, kad padėtis mokyklose negerėja.
Vilniaus Naujininkų vidurinės mokyklos direktorius Gediminas Urbonas, į klausimą, kada pamokų nelankantys vaikai šalinami iš mokyklos, atsakė: „Švietimo įstatymas mus įpareigoja mokyti jaunuolius iki 16 metų, todėl pašalinti iš mokyklos jaunesnių nei 16 metų moksleivių mes negalime. Vienintelė išeitis – siūlyti mokiniui pereiti į kitą mokymo įstaigą. Jei moksleivis mokyklos nelanko visai, į pagalbą pasitelkiame policijos ir vaikų teisių apsaugos pareigūnus. Tik nusprendus, kad padėtis be išeities – mokinys šalinamas iš mokyklos.“
Paklaustas, ar dabartinė oficialioji šalinimo iš mokyklos tvarka palanki tam, kad pamokų nelankantis moksleivis ilgą laiką nebūtų braukiamas iš sąrašų, o mokykla ir toliau už tokį „pavyzdingą“ mokinį gautų lėšų iš valstybės biudžeto, G. Urbonas atsakė: „Nemanau, kad mokyklų vadovai būtų suinteresuoti tokiu „verslu“, nes kartais problemų su nelankančiais mokyklos mokiniais sprendimas kainuoja kur kas daugiau nei vertas moksleivio krepšelis. Mokyklos suinteresuotos sukurti saugią ir jaukią aplinką besimokantiems, be to, ir pats moksleivių lankomumas bei pažangumas yra kontroliuojami, tad nuslėpti tokių faktų neįmanoma.“
Baltupių vidurinė mokyklos 9–12 klasių ugdymo skyriaus vedėja Daiva Armanavičiūtė kalbėdama neslėpė, kad pamokų nelankantys vaikai yra didelė problema, bet pedagogė akcentavo dar vieną problemą: „Nerimą kelia ne tik netiksli mokyklos nelankančių moksleivių statistika, bet ir tai, kad yra vaikų, kuria apskritai nepatenka į jokią statistiką. Yra pasitaikę atvejų, kad mes žinome vaiko pavardę, bet niekaip negalime jo rasti. Gali būti ir taip, kad dėl tėvų, globėjų ar kitų žmonių aplaidumo, vaikas iš viso niekur nėra registruotas.“
Vilniaus Pilaitės vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduota ugdymui Laima Bobinienė, kalbėdama apie moksleivių šalinimą iš mokyklų dėl nelankomumo, sakė: „ Tai labai ilgas procesas, kuris prasideda nuo pokalbių ir kitų, švelnesnių nei šalinimas iš mokyklos, priemonių. Tik tada, kai problemos nepavyksta išspręsti kitaip, mokinys šalinamas.“
Dėl „taupomų“ mokinių krepšelių L. Bobinienė sakė: „Pagal įstatymą, neturinčių 16 metų moksleivių iš mokyklos šalinti negalime. Kita medalio pusė yra tam tikras biurokratizmas švietimo sistemoje. Mūsų mokykloje buvo toks atvejis, kai neturintis 16 metų mokinys kategoriškai atsisakė lankyti mokyklą ir mums teko kreiptis pagalbos į kitas tarnybas, bet visi jo šalinimui paruošti dokumentai pragulėjo stalčiuje nepaliesti iki jam nesuėjo 16 metų. Tai įrodo, kad ne viskas taip lengvai padaroma vien mokyklos iniciatyva.“
Kalbinti mokyklų vadovai atkreipė dėmesį ir į socialinių darbuotojų trūkumą. Jei mokykloje vienam socialiniam darbuotojui tenka daugiau nei 500 moksleivių, visų jų priežiūra ir kontrolė tampa sunkiai įsivaizduojama.
Komentuodama susidariusią situaciją, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė sakė: „Manau, kad tokių vaikų, kurie nepatektų į jokią statistiką mūsų šalyje nėra. Vieno mūsų tarnybos tyrimo duomenimis, šalyje yra apie 370 neįgalių, dėl įvairių priežasčių mokyklos nelankančių vaikų. Tarp jų buvo ir neįregistruotų, kurių gimimo faktą buvo galima nustatyti tik pagal ligoninės įrašą, bet sveikieji vaikai į pirmąją klasę nueina visi. Tai, kad vėliau savavališkai jie mokymąsi gali nutraukti, jau kita problema.“
Dėl socialinių pedagogų trūkumo, kuriuo taip skundžiasi mokyklos, anot R. Šalaševičiūtės, yra kalti patys švietimo įstaigų vadovai, nesugebantys tinkamai panaudoti lėšų, gaunamų iš valstybės: „Valstybė skiria mokykloms lėšų, vadinamąjį mokinio krepšelį, o švietimo įstaigos administracija sprendžia, kaip tas lėšas paskirstyti. Liūdina šiuo metu situacija su specialiaisiais pedagogais ar jų padėjėjais, nes tik mokykla priima galutinį sprendimą dėl lėšų paskirstymo. Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija šiuo klausimu visada yra palanki, bet dėl socialinio darbuotojo etato reikalingumo sprendžia pati mokykla.“
Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Kačėnaitė, paklausta, kokios baudos gresia tėvams, kurių vaikai nelanko mokyklos, atsakė: „Tokiems tėvams Administracinių teisių kodekse numatytos piniginės baudos. Apie tėvų administracinę atsakomybę kalbama minėto kodekso 215 straipsnyje. Jame sakoma, kad tėvai vengiantys, leisti vaikus į mokyklą ar kitaip kliudantys jiems mokytis, gali būti baudžiami nuo 1000 iki 2000 litų pinigine bauda, o jei dėl šio pažeidimo asmuo baudžiamas dar kartą – jam skiriama bauda nuo 2000 iki 4000 litų.“
Indrė Vainalavičiūtė
