Tarp svarbiausių uždavinių V. Putinas minėjo tolesnę kosminės šakos integraciją į šalies ekonomiką, nurodė, kad erdvės aplink Žemę įsisavinimas padeda realiai gerinti žmonių gyvenimą.
Pasak jo, "šiuolaikinei Rusijai, kaip ir kitoms pasaulio valstybėms, kosmonautika - tai jau ne tik nacionalinio pasididžiavimo objektas".
Prezidentas priminė, kad Rusijos kosminės politikos prioritetai - stiprinti šalies saugumą, užtikrinti ekonomikos augimą ir mokslo bei technikos pažangą. "Tai tarptautinio bendradarbiavimo įsisavinant erdvę aplink Žemę plėtra visos žmonijos labui", - pabrėžė jis.
Šalies vadovas atidavė deramą pagarbą S. Koroliovo atminimui, priminė, kad jam vadovaujant buvo sukurtos pirmosios pasaulyje tarpžemyninės balistinės raketos, pastatyti Baikonūro ir Plesecko kosmodromai, organizuotas bandomųjų konstravimo biurų tinklas, išvestas į orbitą pirmasis Žemės palydovas.
"Koroliovas buvo ne tik genialus mokslininkas. Jis buvo tikras pionierius, pirmųjų šaunių kosmonautikos pergalių kūrėjas. Šios pergalės priklauso jam asmeniškai, mūsų šaliai, visam pasauliui", - sakė V. Putinas.
„Genialus mokslininkas“ gyvenime retokai mėgavosi šlove. 1938 metais jis buvo areštuotas, per tardymą žiauriai sumuštas ir 10-iai metų ištremtas į Sibirą. Už „antisovietinį sabotažą“, primena BBC. Laisvę S. Koroliovas vėl išvydo 1946 metais, nuo skorbuto netekęs visų dantų ir lemtingai susigadinęs sveikatą.
Praėjus 11 metų, buvusio Gulago kalinio sukonstruotas ir į orbitą paleistas pirmasis dirbtinis Žemės palydovas „Sputnik“ apstulbino visą žmoniją.
Plačiosioms masėms S. Koroliovo nuveiktų darbų mastas buvo paviešintas tik jo mirties dieną - 1966 metais. Iki tol per visus oficialius renginius jis likdavo nuošalyje, budriai slepiamas nuo savų ir svetimų akių.
