REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Genetiškai modifikuotų organizmų poveikis žmogui ir aplinkai, ypač ilguoju laikotarpiu, nėra iki galo ištirtas, todėl mūsų pozicija turėtų būti konservatyvi ir atsargi. Nereikia skubėti ir eksperimentuoti su mūsų vaikų sveikata, bioįvairovės vystymusi, nes GMO sukelti procesai yra negrįžtami. Tokios nuomonės laikosi Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys Valentinas Mazuronis.

REKLAMA
REKLAMA

Rugsėjo 24 d. šiame komitete buvo svarstomas klausimas dėl naujos GMO direktyvos, kuri turėtų suteikti daugiau galimybių valstybėms narėms riboti ar net visiškai uždrausti GMO savo teritorijoje.

REKLAMA

„Mes patys ir niekas kitas turime priimti sprendimus įsileisti GMO į Lietuvą ar ne. Agresyvus stambiosios maisto pramonės poveikis turi labai skaudžių pasekmių žmonių sveikatai. Kovojame su naujomis ligų, alergijų formomis. Įsileidus GMO kyla klausimas ir dėl gamtos įvairovės išsaugojimo, invazinių rūšių poveikio mūsų šaliai būdingoms gyvybės formoms. GMO poveikis nepakankamai ištirtas, todėl Lietuva turi turėti teisę uždrausti auginti GMO," - mano Valentinas Mazuronis.

REKLAMA
REKLAMA

Naujoji direktyva dar rengiama, tačiau kol kas joje įrašytos nuostatos, anot EP nario, netenkina nacionalinių ES šalių interesų.

„Neaišku kuo remiantis nustatytas 2 metų apribojimas, kai valstybė narė, pasiremdama naujomis objektyviomis aplinkybėmis, gali pateikti prašymą išbraukti jos teritoriją iš tam tikros geografinės GMO auginimo srities? Tokio laikotarpio nustatymas neatitinka valstybių narių interesų ir riboja galimybes operatyviai reaguoti į pokyčius, todėl būtų geriau, kad toks apribojimas nebūtų taikomas“, – teigia V. Mazuronis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo nuomone, turėtų būti nustatytas ir ilgesnis pereinamasis laikotarpis nacionaliniams teisės aktams parengti, kad valstybės narės turėtų pakankamai laiko pasiruošti: patvirtinti bei atlikti atitinkamas sprendimo priėmimo procedūras nacionaliniu lygiu. Dabartinis 6 mėn. laikotarpis galėtų būti prailgintas iki vienerių metų.

Pagal dabartinę direktyvos nuostatą, Komisijai suteikiamas 75 dienų terminas nagrinėti valstybių narių numatomas taikyti ribojimo/draudimo priemones. Per šį laikotarpį valstybės narės turi susilaikyti nuo priemonių taikymo. „Dėl tokio ilgo termino gali atsirasti teisinė spraga – kai GMO jau bus įteisintas ES, o nacionalinės draudimo priemonės dar negalės būti taikomos. Šį laikotarpį siūlau gerokai sutrumpinti“, – teigia EP narys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų