Šiandien laikraščiai skaičiuoja pasidavusius ar suimtus Irako pareigūnus, svarsto, kur Irako nusikaltėliai turėtų būti teisiami. Nors Irakas neabejotinai užima pirmuosius spaudos puslapius, Europos spaudoje yra komentarų ir apie Konvente svarstomą Europos Konstituciją. Penktadienio (04.25) spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Aušra Jūraitė.
Vakar naktį sąjungininkių pajėgoms pasidavė vicepremjeras Tarikas Azizas - pasauliui labiausiai pažįstamas Irako veidas po Sadamo Huseino, rašo britų dienraštis “Telegraph”. Azizas yra dvyliktas suimtas buvęs Irako pareigūnas iš 55 ieškomų asmenų kortų malkos, kurią prieš porą savaičių Vašingtonas išdalijo amerikiečių kareiviams, ieškantiems buvusių Irako vadovų. Azizo korta - pikų aštuonetas.
Kai 1979 metais Sadamas užgrobė valdžią, Azizas buvo ištikimas Sadamo propagandos trimitas, niekada nepraleidęs progos suteikti tarptautinio blizgesio savo vadovo režimui, rašo “Daily Telegraph”. Tačiau dienraštis pažymi, kad Azizas, priešingai nei kiti Sadamo artimieji, nebuvo Sadamo giminaitis. Ir nors buvo patikimas patarėjas, jo įgaliojimai buvo riboti. Tuo galima paaiškinti jo ilgaamžiškumą Sadamo vyriausybėje, kur dėl valdžios besivaržantys giminaičiai dažnai netekdavo Sadamo palankumo.
Londone leidžiamo dienraščio “Wall Street Journal” Europai skirtoje laidoje rašoma, kad taip ilgai išbuvęs šalia Sadamo Azizas gali atskleisti itin daug vertingos informacijos apie Sadamo režimą ir jo santykius su kaimyninėmis ir kitomis valstybėmis. Pavyzdžiui, Azizas suvaidino pagrindinį vaidmenį Irako ir Sirijos santykių atnaujinime, kai Sirija prisijungė prie Sadamo koalicijos per 1991 metų Persijos įlankos karą. Manoma, kad Azizas gali turėti informacijos ir apie masinio naikino ginklus, kuriuos galbūt Sadamas pergabeno į Siriją, arba į Siriją pabėgusius aukšto rango Irako pareigūnus. Azizas taip pat gali atskleisti Maskvai ypač nemalonias smulkmenas apie Rusijos bendradarbiavimą su Sadamo režimu, rašo “Wall Street Journal”. Dienraštis pažymi, kad kol kas neaišku, ar Amerika apkaltins Azizą kokiais nors nusikaltimais, nes angliškai kalbantis Azizas buvo pagrindinis Irako diplomatas Vakaruose, dažnai derėjęsis Jungtinėse Tautose ir Europos sostinėse.
Amerikos dienraštis “New York Times” redakcijos straipsnyje svarsto teisingumo Irakui klausimus. Paieškomi asmenys kaltinami genocidu, kankinimais, cheminio ginklo naudojimu ir kitais nusikaltimais. Teisingumas už šiuos nusikaltimus bus pagrindinis pokario Irako tikslas, rašo “New York Times”, bet mano, kad Amerikos vyriausybės planai įkurti Irako tribunolą neišspręs šio uždavinio iki galo. Irakiečių nusikaltimai teisiami irakiečių teisme - patraukli idėja, bet sunkiai įgyvendinama, net su milžiniška amerikiečių finansine ir švietimo parama, mano “New York Times”. Per Sadamo valdymo dešimtmečius Irako teismų sistema išsigimė ir nepriklausomo, nešališko teisėjo atsiradimas Irake būtų svajonių svajonė. Irakas neišsiverstų be tarptautinės paramos nagrinėjant milžiniškas bylas. Bet, anot “New York Times”, naujasis Tarptautinis baudžiamasis teismas čia nieko negali padėti, net jei Vašingtonas ir pakeistų savo pasipriešinimą šiam teismui, nes jis gali nagrinėti nusikaltimus, įvykdytus tik nuo 2002-ųjų liepos mėnesio, t.y. nuo teismo įkūrimo dienos. Anot dienraščio, geriausia išeitis būtų ypatingas Jungtinių Tautų tribunolas, kuriame teisėjautų kvalifikuoti Irako ir kitų šalių teisėjai, pageidautina iš islamo šalių. Pavyzdžiu galėtų būti Siera Leonės teismo modelis. Siekiant išvengti šališkumo, teisme negalėtų dalyvauti teisėjai iš kariavusių šalių. Amerikos dalyvavimas irgi turėtų būti minimalus, - rašo “New York Times”.
Dienraštis “Wall Street Journal” pažymi, kad yra keletas Irako vadovų karo teismų galimybių, bet visos jos turi savų problemų. Dienraštis remiasi tarptautinės teisės profesoriaus, buvusio Amerikos teisininko Maiklo Šarfo nuomone. Pasak jo, geriausia, kad teismas būtų tarptautinis, bet einant tarptautiniu keliu susiduriama su keliomis praktinėmis problemomis - jau minėta tarptautinio baudžiamojo teismo problema, t.y. kad jis gali nagrinėti nusikaltimus įvykdytus tik nuo teismo įkūrimo dienos. Vadinasi, nusikaltimai iš Irano ir pirmo Persijos įlankos karo, įsiveržimo į Kuveitą, šiitų ir kurdų genocidas liktų už borto.
Kita galimybė - išplėsti Ruandos arba Jugoslavijos tribunolus, kurie jau dirba, turi savo teisėjus, patalpas ir t.t. Bet ši galimybė, anot Šarfo, beveik nereali, nes šalys, remiančios Tarptautinį Baudžiamąjį teismą nenori nieko girdėti apie dar vieną tarptautinį tribunolą. Be to, JTO Saugumo Tarybos kuriamiems tribunolams reikia penkių nuolatinių Tarybos narių pritarimo.
Tai, kokia išeitis? - klausia “Wall Street Journal”. Anot Šarfo, galimas Niurnbergo arba Tokijo stiliaus tribunolas, kurį sukurtų koalicijos partnerės. Jos skirtų ir savo teisėjus. Kita galimybė - tarptautinio ir šalies teismo mišinys, kuriame teisėjautų amerikiečių, sąjungininkių ir Irako teisėjai. Trečia galimybė - leisti irakiečiams patiems teisti savo nusikaltėlius, galbūt suteikiant šiek tiek pagalbos iš šalies, kaip buvo Etiopijoje, žlugus Mengisto režimui.
Nors Irakas neabejotinai užima pirmuosius spaudos puslapius, Europos spaudoje yra komentarų ir apie Konvente svarstomą Europos Konstituciją, kurios projektą pristatė Konvento pirmininkas Valery Žiskaras Destenas. Britų dienraštis “Financial Times” redakcijos straipsnyje rašo, kad Europos Sąjungai reikia aiškesnės vadovybės, bet ginčai dėl ES institucijų įgaliojimų vis dar labai kontroversiški. Tačiau surasti pusiausvyrą - labai svarbu, nes ES yra valstybių ir tautų mišinys, rašo “Financial Times”, tvirtindamas, kad Desteno siūlymai verti paramos, nors ir yra keblus kompromisų rinkinys. Anot “Financial Times”, didžiausia problema - rotacinės prezidentūros pakeitimas išsiplėtusioje Europoje. Kebliausias klausimas - Desteno siūlomas Europos Tarybos prezidentas, kurį remia didžiosios narės - Prancūzija ir Vokietija, o mažosios narės tam priešinasi, ir Desteno bandymai eiti į kompromisus, siūlant įvairius pokyčius žemesniuose Ministrų Tarybos struktūros sluoksniuose, jų nepatenkina. Tačiau “Financial Times” mano, kad be prezidento idėjos, kuri suteiktų darnos bendrijos užsienio ir saugumo politikai, ES gali tiesiog sužlugti.
Dienraštis “Wall Street Journal” straipsnyje, pavadintame “Žiskaro Kinų parduotuvėlė”, rašo: iškviestas iš pensijos padirbėti Destenas, be abejonės, paįvairina gyvenimą. Žvalus prancūzų aristokratas rudenį nusprendė, kad Turkijos narystė reikštų bendrijos pabaigą, taip beveik numarindamas savo svajonę apie Jungtines Europos Valstijas arba bent jau savo kaip Konvento vadovo postą. Šią savaitę Destenas numetė kitą bombą, pateikdamas keletą kontroversiškų pasiūlymų apie tai, kas turėtų valdyti Europos Sąjungą ir bendrijos ateitį. Desteno idėja perduoti valdžią Europoje didžiosioms narėms įsiutino Europos Komisiją, Europos Parlamentą ir daugumą Konvento narių - mažųjų senbuvių ir kandidačių atstovų. Konvente diskusijos sukėlė sumaištį, o ne ją panaikino, daro išvadą dienraštis, atkreipdamas dėmesį į tai, kad iki Konstitucijos projekto pateikimo liko vos pora mėnesių. Vis dėlto “Wall Street Journal” mano, kad Desteno siūlymai - įsteigti Europos prezidento instituciją, pertvarkyti Europos Komisiją ir šiek tiek padidinti Europos Parlamento įgaliojimus - verti dėmesio, nes tai yra bandymas supaprastinti iki 25 narių išsiplėtusios bendrijos valdymą. Bet dienraštis pabrėžia, kad Destenas labiau įsiklauso į didžiųjų narių pastangas sukurpti bendriją, kurioje joms tektų daugiau valdžios. Žvelgiant iš Paryžiaus ar Londono pozicijų, tokią bendriją būtų lengviau valdyti, bet, anot Komisijos, siūlymai neatsako į esminį klausimą “kas ką daro, kas už ką atsakingas?” Bet gal Desteno pridaryta painiava Konvente sukels tikrai karštus ginčus, kurie galop padės geriausiai išspręsti bendrijos institucijų pertvarką, baigia dienraštis “Wall Street Journal”.
