nors irakas

Nors Irakas šiais metais gaus kone dvigubai daugiau pajamų iš prekybos nafta, šalies atstatymas vis dar priklauso nuo svetimų rankų ir piniginės. Jungtinėse Valstijose daugėja nuomonių, kad tokia padėtis yra netoleruotina. Nuo 2005 iki 2007 metų vos 10 proc. visų Irako valstybės išlaidų buvo skirta šalies infrastruktūrai atstatyti. Nors Bagdadas gana nuosekliai didino atstatymui skiriamas pinigų sumas, jos vis dar labai nedidelės, palyginti su visu šalies biudžetu.

Ne tik pasaulio visuomenė, bet ir (svarbiausia) patys irakiečiai džiaugiasi gruodžio 15-ąją vykusių rinkimų sėkme. Galima tvirtinti, kad su okupacinių koalicijos pajėgų pagalba baigiamas vienas svarbus šalies demokratizavimo tarpsnis ir prasideda kitas – savos nuolatinės valdžios įtvirtinimo laikas. Šalies savisauga pereina į irakiečių rankas. Irakiečiai būriais traukė prie balsadėžių atiduoti balsus už savus kandidatus. 10 milijonų žmonių (apie 70 proc.

Naujųjų metų išvakarėse prie užsieniečių ir turtingų irakiečių pamėgto restorano Bagdade sprogus automobilyje padėtai bombai žuvo mažiausiai aštuoni ir sužeista daugiau negu 30 žmonių, ketvirtadienį pranešė įvykio vietoje dirbantys JAV pareigūnai. Sprogimas prestižiniame Nabilio kvartale nugriaudėjo prieš pat vidurnaktį.

Praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo JAV ir Didžiosios Britanijos invazijos Irake pradžios aukštas britų pareigūnas ketvirtadienį pareiškė, jog bus "nepaprastai sunku" surasti uždraustus ginklus, kurie buvo pagrindinis karo argumentas. Britų pareigūnas sakė, jog labiau tikėtina, kad Irako mokslininkai ar buvę kariškiai patys pateiks įrodymus, patvirtinančius JAV ir Didžiosios Britanijos kaltinimus, o ne parodys pačius paslėptus ginklus.

Šiandien laikraščiai skaičiuoja pasidavusius ar suimtus Irako pareigūnus, svarsto, kur Irako nusikaltėliai turėtų būti teisiami. Nors Irakas neabejotinai užima pirmuosius spaudos puslapius, Europos spaudoje yra komentarų ir apie Konvente svarstomą Europos Konstituciją. Penktadienio (04.25) spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Aušra Jūraitė.

Jau trečią dešimtmetį valdančio Irako prezidento Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) laukia lemiamas išbandymas - pasipriešinimas Jungtinėms Valstijoms, kuris ir lems, ar į istorijos knygas jis bus įrašytas kaip tironas, ar kaip arabų didvyris. Irako prezidentas, kuris puikiai suvokia savo galimą vietą istorijoje, paskelbė apie savo ryžtą mirti tėvynėje, galbūt net per karą, kuriam rengiasi Vašingtonas.

Irako prezidentas Saddamas Husseinas (Sadamas Huseinas) turi arba nusiginkluoti, arba priimti kokį nors jam pateiktą pasiūlymą išvykti į tremtį, jeigu nori išvengti triuškinamo karinio pralaimėjimo, ketvirtadienį (01.02) pareiškė Jungtinės Valstijos. Valstybės departamento atstovas spaudai Richardas Boucheris (Ričardas Baučeris) sakė nežinąs, kad šiuo metu būtų vedamos derybos dėl galimo Saddamo Husseino išvykimo į tremtį.