• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Savaitgalį pasibaigęs Europos Sąjungos vadovų susitikimas, Belgijos sprendimas keisti savo įstatymą dėl visuotinės atsakomybės už karo nusikaltimus, Baltijos užterštumas bei Indijos ir Kinijos suartėjimas - tokios temos pirmadienio (06.23) “Laisvosios Europos” radijo žurnalistės Irenos Vaišvilaitės parengtoje spaudos apžvalgoje.

REKLAMA
REKLAMA

Paryžiuje leidžiamas “Le Monde” mano, kad Europos vadovai gali džiaugtis tuo, ką nuveikė. Jie priėmė Europos konstitucijos projektą, apsisprendė dėl Sąjungos saugumo doktrinos ir pradėjo plėtros į Balkanus procesą. Tačiau nesugebėta sutarti dėl vizų ir prieglobsčio teikimo, taigi ir dėl bendros imigracijos strategijos. Tokia strategija Europai būtina dėl jos demografinės padėties, teigia dienraštis “Le Monde”.

REKLAMA

Ispanijos dienraštis “El Pais” sveikina sutarimą dėl Europos konstitucijos projekto, bet kritiškai vertina patį projektą. Pasak dienraščio redaktorių, Konstitucijos projektas nenuoseklus ir per ilgas.

Austrijos sostinėje leidžiamas dienraštis “Standart” džiaugiasi, kad nutarta nuo šiol Sąjungos vadovų susitikimus rengti Briuselyje, nes dėl Salonikų susitikimo beveik visame regione buvo įvesta ypatingoji padėtis.

REKLAMA
REKLAMA

Vokiečių dienraštis “Frankfurter Rundshau” sveikina sutarimą dėl to, kad antroji plėtros banga apims Balkanų valstybes. Tačiau, pasak Frankfurto dienraščio, prieš pradedant šias derybas, būtina išspręsti Kosovo problemą.

Britų dienraštis “Financial Times” šiandien spausdina dviejų ekonomikos profesorių - Richardo Baldwino iš Ženevos tarptautinių tyrimų instituto ir Mikos Widgreno iš Turku ūkio mokyklos apžvalgą, skirtą Europos konstitucijoje numatytoms Sąjungos institucijos reformoms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apžvalgos autoriai stebisi, kodėl iki šiol tiek nedaug dėmesio buvo skirta sprendimų priėmimo procedūroms, kurios radikaliai perskirsto valdžią Europos Sąjungoje. Konstitucija numato, kad dauguma įstatymų bus priimama balsų dauguma ir jie bus privalomi visoms valstybėms narėms - taigi ir toms, kurios įstatymui priešinosi.

Siūloma tvarka palengvins Europos Sąjungos įstatymų priėmimą ir suteiks daugiau valdžios keturioms didžiausioms narėms - Britanijai, Italijai, Prancūzijai ir Vokietijai. Sustiprės Europos Komisija ir Europos Parlamentas, bet susilpnės Europos Taryba, nes ji galės tik balsuoti dėl įstatymų, kuriuos siūlys Komisija.

REKLAMA

Konstitucijos projekte siūlomoms reformoms buvo kategoriškai pasipriešinta 1997 metais Amsterdamo ir 2000 metais Nicos susitikimuose. Ar dabar Europos vadovai pakeitė nuomonę? - klausia dienraštyje “Financial Times” profesoriai R. Baldwinas ir M. Widgrenas. Jų manymu, ne. Paprasčiausiai, kai paaiškėjo, kad Europos Sąjungos konvento vadovas Valery Giscard’as d’Estaing’as pateiks vieną projektą, daugelis Sąjungos narių nutarė, jog Konvente neverta kautis dėl projekto pakeitimų. Visi klausimai iš naujo iškils tarpvyriausybinėje konferencijoje.

REKLAMA

Naujos taisyklės yra naudingos Europos Sąjungai, tačiau jų padariniai nėra vienareikšmiai. Tai suvokę Europos vadovai tikriausiai atmes konstitucijos projektą arba bent daugumą jo siūlomų naujovių, rašo dienraštyje “Financial Times” du ekonomikos profesoriai.

Dienraščio “Wall Street Journal” laidos Europai redakcijos straipsnis irgi mano, kad Salonikuose tapo aišku, jog Konstitucijos projektas bus keičiamas. Šiame projekte per daug dviprasmybių, ypač dėl Europos Sąjungos užsienio politikos ir mokesčių. Britanija ir kitos šalys leido suprasti neatsisakysiančios veto užsienio, gynybos ir mokesčių politikoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tarpvyriausybinė konferencija turėtų pasirūpinti ir prie Konstitucijos pridėta ilga Teisių chartija. Kai kurios tų teisių pačiais netikėčiausiai būdais gali pažeisti valstybių suverenumą.

Tiesa, esama ir pastovių dalykų. Prancūzijos prezidentas Jacques’as Chiracas paliudijo savo ryžtą sužlugdyti bet kokį bendrosios žemės ūkio reformos bandymą, pažymi dienraščio “Wall Street Journal” redaktoriai.

REKLAMA

“Europos Sąjungos žemės ūkio politika ne tik suryja pusę Europos Sąjungos biudžeto, bet ir skriaudžia Europos vartotojus bei neturtingus trečiojo pasaulio ūkininkus. Salonikuose ši politika nebuvo paliesta”, - rašo Jungtinių Valstijų dienraštis “New York Times”.

Europos Komisijos siūloma reforma turėtų atsieti subsidijas ūkininkams nuo to, kiek jie pagamina. Tokia reforma leistų sumažinti javų, runkelių cukraus ir kitų žemės ūkio gaminių perprodukciją Europos Sąjungoje. Ūkininkai gautų tuos pačius pinigus, tačiau remiami žemės ūkio gaminiai nebesmukdytų kainų visame pasaulyje.

REKLAMA

Milijonai skurstančių pasaulio ūkininkų nepajėgia varžytis su remiama turtingų kraštų produkcija. Britanija, Olandija ir Skandinavijos kraštai pasiūlė labai kuklią reformą, bet ji bent jau leistų pripažinti, kad dabartinė žemės ūkio rėmimo tvarka, pagal kurią viena karvė per dieną gauna po 2 eurus, nebėra neliečiama. Tačiau net mažiausiems pakeitimams atkakliai priešinasi Prancūzija, gaunanti daugiausiai paramos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iki šiol reformas palaikiusios Vokietijos parama Prancūzijos laikysenai daug ką nuvylė. Yra daugybė spėliojimų, ką kancleris Schroederis gaus mainais. Tačiau jau akivaizdu, kad vėl sustiprėjusi Paryžiaus ir Berlyno sąjunga ne visada naudinga Europai, o dar mažiau naudinga trečiam pasauliui, rašo šiandien dienraštis “New York Times”.

Frankfurto dienraštis “Allgemeine” šiandien komentuoja savaitgalį paskelbtą Belgijos vyriausybės sprendimą keisti įstatymą dėl visuotinio baudžiamumo už karo nusikaltimus. Šiuo įstatymu galėtų būti pasinaudota prieš Jungtinių Valstijų prezidentą George’ą W. Bushą ir kitus pasaulio politikus.

REKLAMA

1993 metų įstatymas leidžia kelti bylas už genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus prieš žmogaus teises nepriklausomai nuo to, kur tie nusikaltimai buvo įvykdyti, ir nuo kaltinamųjų pilietybės. Pakeitimai įstatymą susiaurintų.

Dienraštis mano, kad visos Europos Sąjungos valstybės turėtų taip pakeisti savo įstatymus, kad karo nusikaltėlius ir žmogaus teisių pažeidėjus būtų galima teisti nepriklausomai nuo to, kur tie nusikaltimai buvo įvykdyti. Tik tada, kai už tokius nusikaltimus bus baudžiama visur, sistema tikrai veiks.

REKLAMA

Antra vertus, ir tai jau suprato belgai, negalima tapatinti karo ir genocido, o su bet kokiu karu susijusiems politikams negalima kelti asmeninių kriminalinių bylų. Bandymai tą daryti kompromituotų rimtą tarptautinį karo nusikaltimų tribunolą, rašo vokiečių dienraštis “Frankfurter Allgemeine”.

Jungtinėse Valstijose leidžiamas dienraštis “Christian Sience Monitor”, kuris, nepaisant religinio pavadinimo, yra pasaulietiškas, tęsia savo korespondento Taline Kolino Woodardo ciklą apie ekologines Baltijos jūros problemas. Šiandien spausdinamas straipsnis skirtas Rusijos plečiamo Primorsko uosto keliamam pavojui ir taip trapiai ekologinei Baltijos jūros pusiausvyrai. Pasak dienraščio, vis didėjantis tanklaivių eismas reikalauja stebėjimo programos, kuri leistų aptikti nedidelius naftos išsiliejimus ir nustatyti kaltus.

REKLAMA
REKLAMA

Italijos Turino mieste leidžiamas dienraštis “Stampa” šiandien rašo apie šiuo metu vykstantį Indijos ministro pirmininko Atalo Behari Vajpayee vizitą Kinijoje. Atrodo, kad Kinija peržiūri santykius su tradiciniu savo sąjungininku Pakistanu. Tokį spėjimą skatina ką tik paskelbtas Kinijos ir Indijos sutarimas dėl kovos su terorizmu.

Kinijos gynybos specialistai jau kurį laiką ragina savo vyriausybę aktyviau dalyvauti sprendžiant Kašmyro klausimą. Atrodo, kad į tą nuomonę pradedama įsiklausyti. Dar anksčiau nei politinis prasidėjo ūkinis dviejų valstybių suartėjimas. O tai toli siekiantis procesas. Kinijos ir Indijos gyventojai sudaro 40 procentų visos žmonijos, rašo Italijos dienraštis “Stampa”.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų