REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiandien Vakarų dienraščiai rašo apie savaitgalį Lenkijoje vykusį stojimo į Europos Sąjungą referendumą, svarsto Europos Konstitucijos projektą, aptaria Britanijos požiūrio į bendrą Europos Sąjungos valiutą vingius ir silpną dolerį Jungtinių Valstijų politikoje. Laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Irena Vaišvilaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos dienraščiai šiandien itin daug vietos skiria Lenkijos referendumui ir išankstiniams jo rezultatams. Prancūzijos “Monde” pirmame puslapyje spausdinamas straipsnis antrašte “Lenkai sako “taip” stojimui į Europos Sąjungą”. Šis Paryžiuje leidžiamas dienraštis pastebi, kad pakako skeptiškai nusiteikusių lenkų, tad buvo imtasi ir išskirtinių raginimo būdų - didžiausias šalies dienraštis “Gazeta Wyborcza”, po menko rinkėjų aktyvumo šeštadienį, sekmadienį parengė specialų numerį, raginantį balsuoti, ir jį veltui dalijo Lenkijos kaimuose.

REKLAMA

Didžiosios Britanijos dienraštis “Times” spausdina vedamąjį, pavadintą “Lenkiškoji Europa”. Pasak dienraščio žurnalisto Rodžerio Boilso, referendumas yra istorinis įvykis šalyje, kurią ne kartą puolė ir okupavo kaimynai europiečiai. Dabar, tapusi Europos Sąjungos nare, Lenkija galės būti Rytų Europos atstove, o tai savo ruožtu sumažins Vokietijos vaidmenį, - mano “Times”. Šio dienraščio korespondentas pastebi, kad raginęs lenkus dalyvauti referendume ir balsuoti už stojimą į Europos Sąjungą popiežius Jonas Paulius II sakė, kad Europai reikia Lenkijos.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, raginimai “naujai” Europai atnaujinti “senąją” Paryžiuje gali būti nepopuliarūs, bet tie raginimai svarbūs. Lenkija jau parodė turinti aiškią ateities Europos viziją - tai Europa, kuri būtų Jungtinių Valstijų partnerė, o ne varžovė. Briuselis negali su Lenkija nesiskaityti, o Paryžius negali į ją žiūrėti iš aukšto.

Kai kurios Europos Sąjungos sostinės Lenkijos stojimą sutiks gana drungnai. Tuo labiau svarbu, kad Tonis Bleiras Lenkijai aiškiai pasakytų, jog Didžioji Britanija remia jos požiūrį į Europos ateitį, - rašo britų dienraštis “Times” .

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Londone leidžiamas konservatyvus “Daily Telegraph” pastebi, kad lenkai balsavo už Europos Sąjungą ne tokia jau lengva širdimi, ir įspėja, jog vargu ar jie bus patenkinti Briuselio politika. Tad Lenkija vėl, kaip jau yra buvę istorijoje, gali tapti artima Londono sąjungininke, - rašo britų dienraštis.

Europos Konstitucijos projektas šiandien sulaukė net kelių dienraščių dėmesio. Paryžiaus “Monde” tvirtina, kad Europos ateities konvento pirmininkas Valery Žiskaras D’Estenas sutelkė pakankamą pritarimą ir dabar galės pristatyti Konstitucijos projektą Salonikuose, Sąjungos vadovų susitikime. Dar prieš porą dienų tokia galimybė atrodė mažai tikėtina, nes 18 iš esamų ar būsimų Sąjungos narių projektui nepritarė, - rašo “Monde”. Pasak prancūzų dienraščio, ilgametė politinė Žiskaro d’Esteno patirtis nenuėjo veltui. Meistriškai ir net įžūliai d’Estenas sugebėjo suardyti savo priešininkų gretas ir pasiekti galutinio pritarimo Konstitucijos projektui. “Monde” mano, kad nuolatinio Europos Sąjungos prezidento postas ir Europos Parlamento renkamas Komisijos pirmininkas sustiprins Europos institucijas. Tačiau Konstitucijai dar turi pritarti Europos valstybių vyriausybės, o jos gali suniekinti Konvento darbą. Tačiau tie, kurie imsis tokios griaunamosios veiklos, patys sau užkirs kelią į būsimą Europą, - gana pompastiškai įspėja dienraštis “Monde”.

REKLAMA

Vokietijos dienraščio “Welt” savaitgalio laidos pirmojo puslapio antraštė labai iškalbinga: “Nėra Europos be Dievo, pone Žiskarai”. Vedamajame sakoma, kad Konvento pirmininko nenoras paminėti Dievą Konstitucijos preambulėje sukėlė pasipiktinimą. Tai visai suprantama, nes sekuliarinė laikysena neatspindi Europos, kurioje dabar bus tokia šalis kaip Lenkija. Vadinamosios Europos vertybės yra nesuvokiamos be krikščioniškosios tradicijos, - teigia dienraštis “Welt”.

Kitas vokiečių dienraštis - “Tagesspiegel” - mano, kad Konstitucijos projektas yra pernelyg kompromisinis, bet pripažįsta, jog vargu ar galėjo būti kitaip. Nuostabu, jog Žiskarui d’Estenui iš viso pavyko pasiekti 105 Konvento narių pritarimo vienam tekstui. Tačiau šis projektas nuvils norėjusius veiksnios ir įtakingos Europos. Dėl to kaltos mažosios ir vidutinės Europos Sąjungos narės, norėjusios išsaugoti savo įtaką Sąjungos ministrų taryboje, - rašo dienraštis “Tagesspiegel”.

REKLAMA

Prancūzų kairysis dienraštis “Liberation” šiandien spausdina ekonomisto Patriko Artus’o straipsnį, skirtą Europos Sąjungos Konstitucijos projekte siūlomam Europos Sąjungos institucijų pertvarkymui ir Europos ūkio tvarkymui. Patriką Artus’ą jaudina tai, kad nesiūloma peržiūrėti euro stabilumo paktą ir kad nėra pasiūlymo koordinuoti socialinę ir biudžetinę Europos Sąjungos narių politiką. Tokio koordinavimo pavyzdžiu Patrikas Artus’as laiko Jungtines Valstijas. Jis pastebi, kad kol kas euro zonos finansinis mechanizmas veikia priešingai, nei Amerikoje. Ten sparčiai augančių regionų mokesčiai siekiant solidarumo perskirstomi lėčiau augantiems. Europos Sąjungoje priešingai, dabartinė tvarka stiprina ūkinius skirtumus. Vokietijos pavyzdys parodė, kad ta tvarka dar ir prisideda prie lėtėjančio ūkio. Be to, Europos Sąjungoje nepakankamas mokslinis ir karinis bendradarbiavimas. Jungtinių Valstijų pavyzdys rodo viešųjų programų svarbą techninei pažangai. Ko verta bus tarptautinė sustiprintos Europos Sąjungos laikysena, jei jos socialinės ir ūkinės institucijos nesikeis ir jei pačioje Sąjungoje nebus nei bendradarbiavimo, nei solidarumo? - klausia dienraštyje “Liberation” prancūzų ekonomistas Patrikas Artus’as.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dienraštis “Irish Times” šiandien rašo apie mažesnių Europos Sąjungos valstybių baimę, kad Žiskaras d’Estenas persigalvos. Penktadienį buvo sutarta, kad visoms valstybėms narėms Europos Komisijoje bus atstovaujama po lygiai. Tačiau mažosios valstybės bijo, kad Konstitucijos projekto dalyje, nusakančioje Europos Komisijos, Ministrų Tarybos ir Europos Pralamento reformas, šis susitarimas nebus paminėtas. Minėta projekto dalis turėtų būti paskelbta šiandien. Mažųjų valstybių grupė parengė alternatyvų Sąjungos institucijų reformų tekstą. Jei Žiskaras d’Estenas neišlaikytų susitarimo, o tokių kalbų pasigirdo savaitgalį, mažosios valstybės apskųs Konvento vadovo elgesį tiesiai Europos valstybių vadovams, - rašo dienraštis “Irish Times”.

REKLAMA

Jungtinėse Valstijose leidžiamas dienraštis “Christian Sience Monitor” bando paaiškinti, ką iš tikro Jungtinių Valstijų vyriausybė mano apie silpną dolerį. Amerikos finansų ministras Džonas Snou pareiškė, kad silpstantis doleris vyriausybei susirūpinimo nekelia. Baltieji rūmai netrukus pradėjo tai neigti. Prezidentas Bušas ir kiti jo vyriausybės nariai, keliaudami į užsienį, ėmė pabrėžti, kad silpno dolerio nesiekiama. Valiutų rinkos suglumo.

Dienraštis cituoja įtakingą ūkio apžvalgininką Haraldą Malmgreną, teigiantį, kad tiesą atspindi Bušo, o ne finansų ministro pasisakymai. Silpstantis doleris, žinoma, paskatins Jungtinių Valstijų eksportą, sumažins importą ir pagreitins Amerikos ūkį. Tačiau silpnas doleris gali sumažinti investuotojų pasitikėjimą Amerikos finansų rinka. Jei taip nutiktų, tektų kelti palūkanų normą, o tai savo ruožtu skaudžiai atsilieptų ūkiui ir paprastiems paskolas paėmusiems amerikiečiams.

REKLAMA

Tiesa, Amerikos ūkis, atrodo, atsigauna. Prie to turėtų prisidėti ir ką tik Kongreso patvirtintas mokesčių sumažinimas. Jei Bušas laimėtų antrą prezidentinę kadenciją, respublikonai tikriausiai ją išnaudotų visiškai pertvarkyti mokesčių sistemą, siekdami dar labiau skatinti taupymą bei investicijas, taigi ir greitinti ūkį, - cituoja dienraštis “Christian Sience Monitor” ūkio apžvalgininką iš Vašingtono Malmgreną.

Paryžiuje leidžiamas dienraštis “International Herald Tribune” pastebi, kad šiandien Britanijos finansų ministras tikriausiai šalies parlamentui pasakys, kad dar ne laikas prisijungti prie euro. Ministras pirmininkas Tonis Bleiras tikriausiai pabandys paguosti euro šalininkus kalba apie naujus pasirengimo priimti eurą kriterijus ir jų nustatymo laiką. Tačiau, turint omenyje visuomenės susiskaldymą šiuo klausimu, vėl sprendžiama bus dar negreitai. Kai kurie apžvalgininkai mano, kad tik po kitų politinių rinkimų, - rašo “International Herald Tribune”.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų