Visuomenėje vėl netyla diskusijos apie žemės pardavimą užsieniečiams. Tačiau tiesa ta, kad jau šiandien didžiuliai sklypai priklauso užsienio ūkininkams, kurie, kalbama, ne tik alina lietuviškas žemes, bet ir stengiasi sužlugdyti vietos ūkininkus.
„Daugelis užsienio ūkininkų Lietuvoje tvarko žemės ūkį kaip Europoje. Jeigu mes naudojame apie 5 litrus pesticidų hektarui, jie naudoja apie 12 litrų. Kaip priimta Europoje“, – tvirtino Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. Anot jo, nors kontroliuojančių institucijų daug, visų ūkininkaujančiųjų nesukontroliuos niekas, be to, visi naudojami pesticidai reglamentuoti.
Vis dėlto, pasak J. Talmanto, jaudintis dėl gausiau naudojamų pesticidų nereikėtų. „Greičiau reikėtų rūpintis ekologiniais ūkiais, kurių laukai apaugę piktžolėmis ir teršia greta ūkininkaujančiųjų laukus“, – pyktelėjo jis. Pats ūkį turintis vyras pripažino, kad užsienio kapitalo remiamuose ūkiuose negalvojama apie ateitį: „Jie žemę dirba intensyviai ir visai nesirūpina, kas bus ateityje. Tai tikrai blogai.“
Pabrango dukart
Raseinių kraštas – vienas tų, kuriame užsieniečiai valdo daugybę hektarų žemės. Vietos ūkininkai seniai nebeskaičiuoja, kiek plotų čia priklauso užsienio piliečiams ir užsienio kapitalo kompanijoms. „Daug“, – paklausti sako jie. Kiek tiksliai žemės užsieniečių rankose, suskaičiuoti neįmanoma, nes plotus jie perka ne savomis, o lietuviškomis rankomis.
Betygalos miestelio seniūnas Stanislovas Totilas, kalbėdamas apie padėtį seniūnijoje, tvirtino, kad užsieniečiai čia aktyviai pirko žemes ir sugebėjo žemės kainą kilstelėti kone dukart. „Kur anksčiau už hektarą žemės buvo mokama 3–4 tūkst. litų, sugebėjo net iki 10 tūkst. litų kainą pakelti“, – pasakojo jis.
Kuria ekologiškus ūkius
Tiesa, kalbų, kad užsieniečiai sėdami pasėlius lietuviškoms žemėms negaili pesticidų, Betygalos seniūnas negirdėjo. „Mūsų krašte jie kuria ekologinius ūkius, kuriuose trąšų visiškai nenaudoja. Ekologiškas ūkis gauna gerokai didesnes išmokas iš Europos Sąjungos“, – tikino S. Totilas.
Seniūnas atkreipė dėmesį, kad svarbiausia užsieniečiams – intensyviai dirbti žemę. „Kad ir šiandien – nė vienas mūsiškis nekulia grūdų, nes visą savaitę lijo, viskas įmirkę. O jie važiuoja ir pjauna, nes turi džiovyklas. Ir čia pat vos nupjovę jau sės naujus pasėlius. Net laukų nears, į ražieną įterps“, – pasakojo jis.
Turintys galingos technikos užsieniečiai neretai su vietos ūkininkais nebendrauja, todėl pasitaiko, kad užsėja svetimus laukus arba atvirkščiai – nuima derlių. „Jų darbininkai atkeliauja su žemėlapiais ir tik į juos žiūri. Tad ne kartą buvo taip, kad užsėtą lauką antrą kartą ruošėsi užsėti“, – juokėsi S. Totilas.
Anot jo, nenaudodami trąšų užsienio ūkininkai gauna ne itin didelį derlių, be to, ekologiškai išaugintų pasėlių kilogramas vos keliais centais brangesnis nei augintų neekologiškai. Visa paslaptis – gerokai didesnės išmokos. Už ekologiško ūkio hektarą mokama išmoka siekia daugiau nei tūkstantį litų.
Ekologiškų ūkių plėtros programa vykdoma penkerius metus – nuo 2009 iki 2013 metų. Taigi būtent šiuo laikotarpiu užsieniečiai, Betygalos apylinkėse auginantys ekologiškus pasėlius, įsipareigojo nenaudoti trąšų. Kaip padėtis keisis pasibaigus 2013-iesiems, neaišku. „Penkerius metus netręšta žemė bus kaip pelenai – niekas joje nederės. Galbūt vėliau jie ekologiškų ūkių programoje nedalyvaus ir naudos daug trąšų, kad gautų derlių? Galima tik spėlioti“, – gūžčiojo pečiais S. Totilas.
Varžybos dėl žemės
Betygaloje pieninį ūkį turintis ūkininkas Rolandas Aksamitauskas gavo progą pats įsitikinti, kaip sunku kovoti su turtingesniais užsienio ūkininkais. Ūkininkas turi maždaug 30 ha nuosavos žemės ir dar 120 nuomojasi iš aplinkinių ūkių. „Kai atėjo užsieniečiai, mums buvo „šakės“, – pasakojo ūkininkas. – Nuomojausi kelių hektarų dydžio žemės plotą ir jos savininkai pasakė, kad parduoda tą gabaliuką užsieniečiams. Pamaniau, kad reikia pačiam pirkti, kitaip nieko gero nebus – juk visa technika supirkta, fermos įrengtos, paskolos paimtos.“
Nuomojamos žemės savininkams R. Aksamitauskas pareiškė, kad norėtų įsigyti jų turimą sklypą, tačiau jau rytą sužinojo, kad užsieniečiai padidino siūlomą sumą. Varžybos, kas pasiūlys daugiau, truko kelias dienas, kol galop ūkininkas nuleido rankas. „Susisiekiau su užsieniečiais, jie man tiesiai šviesiai pasakė perkantys tą sklypą ir kad ir kokią sumą siūlyčiau, jie siūlys daugiau, – pasakojo R. Aksamitauskas. – Ir bankai paskolų neduoda, nes žemės kaina dukart viršija vidutinę rinkos kainą. Kai norėjau pirkti 40 ha sklypą, man sakė, kad duos pusę sumos, o skirtumą pats turėsiu pasidengti. Bet kur ten – hektaro kaina buvo pakelta iki 12 tūkst., tad tokiam sklypui reikėjo pusės milijono!“
Gelbsti patriotai
Užsieniečių pilnų kišenių neįveikia ne tik ūkininkai, bet ir šalies verslo įmonės. „Žinojau, kad parduodamas sklypas, paskambinau vienai įmonei, pasakiau, kad jei nupirktų tą sklypą, galėčiau iš jų brangiai nuomotis. Tačiau ir jiems nepavyko – išgirdo tą patį: gali siūlyti kokią nori sumą, vis tiek pirks užsienietis“, – piktinosi R. Aksamitauskas. Sparčiai žemes perkantys užsieniečiai turi stiprius teisininkus, todėl pavyksta nupirkti net išnuomotas žemes. „Nuperka su nuomininku, o tada sako, mes – savininkai, tarkimės“, – kalbėjo pašnekovas.
Dėl mažų gabaliukų – 2–3 ha dydžio – lietuvių ūkininkai dar gali konkuruoti, tačiau sklypus, įsiterpusius tarp valdomų užsieniečių, šie stengiasi kuo greičiau nupirkti. Tokių atvejų, anot ūkininko, daugiau gretimoje Ariogalos seniūnijoje, kur pusė visos žemės nupirkta ir išsinuomota užsieniečių. Ar žemė derlinga, ar ne, užsieniečiams nesvarbu, todėl net nederlingi durpynai šiandien aplink Betygalą ir aplinkines seniūnijas gerokai pabrango.
Užsienio žemdirbių spaudžiamus Lietuvos ūkininkus gelbėja tik vyresnės kartos patriotai. „Tie senesnieji nori palikti savo žemes vaikams, anūkams, užrašo vos ne be teisės parduoti. Kiti tiesiog griežtai atsisako parduoti, nebent mirtinu atveju. Bet, aišku, neparduoda ir saviems, ne tik užsieniečiams. Treti sako, kad parduos, kai Lietuvoje bus įvestas euras, bet ar nebus taip dar blogiau?“ – svarstė R. Aksamitauskas.
Nori išmokų ir kuro
Paklaustas, kaip užsieniečiai neturėdami leidimų superka lietuviškas žemes, ūkininkas tik numojo ranka. „Atkeliauja koks nors danas ar vokietis, pakalbina merginas, pažada šioms pinigų, mašiną, jei žemes nupirks. Jos ir perka“, – atskleidė R. Aksamitauskas.
Staigiai pašokusios sklypų kainos pažadino ir vadinamųjų „sofos“ ūkininkų godumą. „Manote, mes gauname ES išmokas? – guodėsi ūkininkas. – Tie, kurie susigrąžino žemes ir jas nuomoja, kai mato, kokios sklypų kainos, sako, kad jei norime nuomotis, turime mokėti ne tik nuomą, bet ir gautas išmokas atiduoti. Kiti dar atvažiuoja ir „žalio“ kuro prašo įpilti, nes tas pigus. Tai iš žemės tos turime tiek, kiek pavyksta patiems užsidirbti.“
Derliaus nebūna
Užsieniečių ūkininkavimo ypatumai daugeliui vietos ūkininkų kelia nuostabą. „Neįsivaizduojame, kaip jie išsilaiko, iš kur tie pinigai, – stebėjosi R. Aksamitauskas. – Ir kaip atrodo tie jų ekologiniai ūkiai – apžėlę viskas, apaugę. Tie užsieniečiai atvažiuoja, gražesnį pasėlių kampą nukulia, o kitą dalį nušienauja – atseit nukulta. Ir vėl iš naujo sėja. Jei tų didelių išmokų nebūtų, tokie ūkininkai seniai būtų bankrutavę, nes derliaus nėra.“
Kas bus, kai baigsis ekologiškų ūkių programa, ūkininkas tik spėlioja. „Kas ten žino, gal jie toliau dirbs tręšdami, o gal grąžins tas nualintas žemes?“ – svarstė R. Aksamitauskas. Kad per penkerius metus nualintos žemės atsigautų, beveik dvejus metus jas tektų palikti nedirbamas.
R. Aksamitauskas nedrįsta kalbėti, kaip pasikeis padėtis užsieniečiams leidus žemes pirkti laisvai. „Su ūkininkais kalbėjome, kad greičiausiai mažiausiai dukart žemės kaina didės. Arba taip, kaip dabar litais kainuoja, bus eurais. O tada nebežinau, ar kas iš mūsiškių jas įpirks“, – sakė didžiąją dalį turimų pievų ir sklypų nuomojantis ūkininkas.
FAKTAI: Žemė Lietuvoje
Kasmet žemdirbiai deklaruoja apie 2,6 mln. ha dirbamų žemių, iš kurių tik 1,3 mln. ha priklauso jiems. Kitas žemes šie nuomojasi iš valstybės ar privačių asmenų.
Europos Komisija iki 2014 metų balandžio 30 dienos Lietuvai pratęsė laikotarpį, per kurį užsieniečiai negali pirkti žemės Lietuvoje.
Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemės kaina už hektarą svyruoja nuo 2 iki 8 tūkst. litų.
Lietuvoje smulkaus ūkio naudojamų žemių vidutiniškai yra 15 ha, o Europoje – 18 ha.
Apribojimai pirkti žemę netaikomi užsieniečiams, kurie Lietuvoje gyveno ir žemės ūkio veikla vertėsi ne mažiau kaip 3 metus.
