• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aplinkos ministerija informuoja, jog nuostolių dėl laukinių gyvūnų patyrę ūkininkai gali prašyti kompensacijų.

REKLAMA
REKLAMA

Kiekvienoje šalies savivaldybėje veikia Laukinių gyvūnų padarytų nuostolių įvertinimo komisija. Ūkininkai, patyrę laukinių gyvūnų „invaziją“, gali kreiptis į šią komisiją ir prašyti kompensuoti patirtus nuostolius.

REKLAMA

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus teigimu, komisija vietoje įvertina nuniokotą plotą, nustato pažeidimų laipsnį. Tuomet aktas pateikiamas savivaldybės Žemės ūkio skyriui, kuris apskaičiuoja realią kompensacijos finansinę išraišką. Atsižvelgiama į žemės sklypo derlingumą, supirkimo kainas, kitus kriterijus.

REKLAMA
REKLAMA

Jei nustatoma, kad pasėlius nusiaubė medžiojami gyvūnai – pavyzdžiui, šernai – nuostolius atlygina vietinių medžioklės plotų naudotojai. Jei „pasidarbavo“ į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti gyvūnai (stumbrai, pilkosios gervės, ūdros ir kiti), padarytą žalą kompensuoja Aplinkos ministerija iš Aplinkos apsaugos rėmimo fondo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pavyzdžiui, pernai Panevėžio rajono ūkininkams už stumbrų padarytą žalą buvo išmokėta per 3 tūkstančius litų, už gervių suniokotus pasėlius – 1232 litai. Pasvalio rajone, pasak S. Paltanavičiaus, už gervių pažeistus kopūstus teko pakloti daugiau kaip 17 tūkstančių litų.

Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo žodžiais, kartais susidaro įspūdis, jog ūkininkai itin atsainiai žiūri į savo pasėlius, nesirūpina jų apsauga. Neatmetama, jog kai kurie iš jų tiesiog laukia, kol bus padaryta kuo didesnė žala – nes tikisi gauti kuo didesnę kompensaciją, tokiu būdu išvengti tolimesnių lauko darbų, derliaus realizavimo bei saugojimo rūpesčių.

REKLAMA

S. Paltanavičius kol kas atsargiai vertina neseniai žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, esą Šiaulių rajone gervės nuniokojo du hektarus bulvių. Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo teigimu, gervės neturi įpročio kapstytis žemėje tarsi vištos – juolab, kad dabar šie paukščiai migruoja į pietus.

„Žuvinto rezervate kasmet būriuojasi tūkstančiai migruojančių paukščių rūšių, tačiau jokių vietos gyventojų nusiskundimų dėl jų negaunama“, - sako S. Paltanavičius. Visgi, jo žodžiais, paskelbtą informaciją būtina patikrinti, tik tuomet bus galima duoti kategorišką atsakymą.

S. Paltanavičius primena, jog gerą derlių ketinantis gauti ūkininkas turėtų pasirūpinti savo pasėlių apsauga. Laukuose galima įrengti tradicines ir modernias baidykles, atitverti nuo miško pasėlius vielinėmis ir elektrinėmis užtvaromis. Dalį lėšų tokiai apsaugai įsirengti galima gauti iš savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų