Optimistinės Šiaulių universiteto autoprognozės, kad šiemet sulauks tik dešimčia procentų mažiau pirmakursių, nepasitvirtino. Pagal bendrojo priėmimo pirmojo etapo rezultatus čia studijas pasirinko 15 procentų mažiau abiturientų nei pernai.
Ypač iškalbingi pastarųjų kelerių metų skaičiai: praėjusiais metais į universitetą priimta triskart mažiau pirmakursių nei 2008 metais. Universitetas akivaizdžiai artėja prie susinaikinimo ribos.
Pirmakursių vis mažėja
Tik iš pirmo žvilgsnio Šiaulių universitete (ŠU) skaičiai įspūdingi. Šiemet į 39 bakalauro studijų programas norėtų būti priimti pagal pirmąjį pageidavimą 903 jaunuoliai, o pagal pirmąjį-dvyliktąjį prioritetus – 5828.
Populiariausios yra socialinių mokslų studijų srities programos: ekonomika (iš viso per 200 pageidavimų, pirmuoju prioritetu – 46), specialioji pedagogika (logopedija) (per 40 pageidavimų, pirmuoju – 27), verslo administravimas (per 300 pageidavimų, pirmuoju - 44), viešasis administravimas (per 390 pageidavimų, pirmuoju - 56), kūno kultūra (per 90 pageidavimų, pirmuoju - 32).
Kiek populiaresni tapo technologijos mokslai – juos pirmuoju prioritetu rinkosi per 135 stojantieji. Susidomėta naujomis studijų programomis – finansų matematika (per 60 pageidavimų) ir finansų valdymu (per 160 pageidavimų), taip pat ir nenauja programa – anglų filologija (per 200 pageidavimų, pirmuoju prioritetu 36) ir t. t.
Nežiūrint to, kad šie skaičiai nieko nesako apie pasirinkusiųjų studijas ŠU abiturientų balus, tai yra, kiek būtų studentų valstybės finansuojamų, užtenka skaičius palyginti vien su praėjusių metų stojimo rezultatais, kad paaiškėtų universiteto susitraukimo tendencijos.
Štai 2011 metais pirmuoju pageidavimu ŠU rinkosi 1070 abiturientų (16 procentų daugiau nei šiemet), iš viso (1-12 pageidavimu) – 6848, tai yra, net 15 procentų daugiau, o priimti buvo į visas studijų pakopas ir formas tik 1092 jaunuoliai.
Be to, pernai dešimt studijų programų iš 45 išvis nesulaukė norinčiųjų studijuoti susidomėjimo. O kiek studijų programų iš 39 atkris šiemet, dar paaiškės.
Dar labiau mažėjančio priėmimo į pirmosios pakopos (bakalauro) studijas Šiaulių universitete tendencija ryški palyginus kelerių metų rezultatus. Pavyzdžiui, 2008 metais buvo priimta 2613, 2011-aisiais – 829 abiturientai. Priimtų pirmakursių skaičius sumažėjo daugiau nei triskart.
Mažėjo ir į magistrantūros studijas įstojusiųjų skaičius – 2008 metais įstojo 687 magistrantai, o praėjusiais metais tik 359.
Kadangi Šiaulių valstybinėje kolegijoje studijuoti norinčiųjų skaičius pagal pirmąjį pageidavimą yra tik keturiais procentais mažesnis už pernykštį, o iš viso pateikta prašymų tik šešiais procentais mažiau, tad susidaro įspūdis, kad jei per antrąjį priėmimo etapą iki rugpjūčio 2 dienos ir būtų paduota prašymų studijuoti Šiaulių universitete, vargu ar būtų pasiektas praėjusių metų lygis.
Oficiali pozicija – universitetas nekaltas
Nors skaičiai patys savaime iškalbingi, tačiau nepanašu, kad universitetas ieškotų jų mažėjimo priežasčių viduje.
Šiaulių universiteto Karjeros centro direktorė, kartu ir universiteto Priėmimo komisijos vadovė Lina Bivainienė rašo: „Šiaulių universitetą pasirinko mažiau stojančiųjų, bet nedrįsčiau teigti, kad tai ženklus sumažėjimas. Aš asmeniškai tą sumažėjimą siečiau su keliomis pagrindinėmis priežastimis“.
Ir pirmąja priežastimi įvardija tą faktą, kad šiemet bendrajame priėmime dalyvauja mažiau abiturientų, antrąja - „nuolatines naujoves“ Bendrojo priėmimo sistemoje, inicijuotas Švietimo ir mokslo ministerijos.
Trečioji Linos Bivainienės įvardyta norinčiųjų mokytis Šiaulių universitete skaičiaus mažėjimo priežastis esanti susijusi su neseniai Švietimo ir mokslo ministerijos paskelbtu tarpiniu dalies šalies aukštųjų mokyklų realiųjų išteklių vertinimu. „Šiaulių naujienose“ jau rašyta, kad universitetas pagal vieną iš keturių išorinio audito vertinimo kriterijų įvertintas neigiamai, vadinasi, jei per trejus metus nepasitaisys, gali būti neakredituotas – nebegalės toliau vykdyti veiklos.
„Po tokio ministerijos akibrokšto galėjome tikėtis gerokai prastesnių stojančiųjų pasirinkimo rezultatų“, - nežinia ko džiūgauja Priėmimo komisijos vadovė.
Priežastys – vidinės
Šiaulių universiteto profesorius Arkadijus Kiseliovas stebisi, kaip galima dėl priėmimo ir kitų nesėkmių kaltinti ministrą, paskelbusį, kad universitete yra bloga padėtis.
„Jei jau ministras atkreipė dėmesį, reikia susiimti, tvarkytis, nes dar neaišku, kas bus, kai bus padarytas visas auditas, - sako profesorius. - Negi vėl kaltas ne universitetas, o aplinka, kuri nori padėti išgelbėti universitetą?“
Ir apskritai A. Kiseliovo nuomonė apie priėmimo į universitetą mažėjimo priežastis kitokia nei Priėmimo komisijos vadovės.
„Universitetas iš vidaus eina susinaikinimo link, - mano A. Kiseliovas. - Maksimum liks tik prie kokio nors universiteto kaip fakultetas. Jau dabar karčiai juokaujama: mes Klaipėdoje įsteigėme fakultetą, jis tapo universitetu, o dabar prie jo prijungs mus.“
Profesoriaus nuomone, ŠU administracija nieko nedaro, kad išsaugotų universitetą: neįsiklauso į darbuotojų nuomones, nediskutuoja, nesaugo žmogiškųjų išteklių ir nesprendžia problemų. Tai parodė dar prieš kelerius metus Edukologijos fakulteltete vykęs susidorojimas su dėl permainų sukilusiais katedrų vedėjais.
Be to, nuolat yra problemų dėl universiteto studijų programų. Vienos iš jų susikompromitavo, kai paaiškėjo, jog dvigubos specialybės penkerius metus mokęsi studentai gavo tik vienos specialybės diplomus, kitos – akivaizdžiai nepaklausios, o trečios jau iš karto užprogramuotos nesėkmei.
„Štai nauja studijų programa „Finansų matematika“. Kuo dirbs šias studijas baigusieji? Finansininkais, jei yra ir programa „Finansų valdymas“? - retoriškai klausia profesorius. - Ir kas įstojusius mokys, kai Šiaulių universitete nėra finansistų, tik ekonomistai? Kviestiniai, kurie porai dienų atvažiuos skaityti paskaitų?“
Todėl esą ir suprantama, kodėl į kolegijas stojančiųjų skaičius ne taip mažėja: kolegijos paruošia specialistus, kurie baigę įsidarbina, o universitetas – specialistus, kurie turėdami aukštąjį universitetinį išsimokslinimą užsienyje dirba nekvalifikuotus darbus.
Neoficiali informacija – veiksmingiausia
Socialinių mokslų daktarė Irena Ramaneckienė, ne vieną dešimtmetį dirbusi Šiaulių universitete, mano, kad abiturientus ir dar ne abiturientus pasiekusi neoficiali informacija apie universitetą yra veiksmingiausia – apsprendžianti jų pasirinkimus, ypač kai savo nuoskaudomis pasidalija esami ar buvę studentai.
„Geometrine progresija blogos žinios sklinda, - teigia I. Ramaneckienė. - Kaip su studentais vienokiu ar kitokiu būdu susidorojama, kaip studentai negerbiami, nevertinami.“
Socialinių mokslų daktarė sako iš savo darbo patirties Šiaulių universitete žinanti, kad tiek įtempti universiteto administracijos ir darbuotojų santykiai, tiek pačių studentų ir dėstytojų santykiai, tiek dėstytojų kompetencijų trūkumai daro didžiulę įtaką studijų kokybei ir universiteto prestižui.
„Edukologijos fakultetas išdvėsęs: eini ir stebiesi, kai žmogų sutinki, nors anksčiau nebuvo galima nė praeiti pro studentus. Ir kur bus kitaip, kai jau keleri metai katedros jungiamos, restruktūrizuojamos, o nuo to reikalai ne tik kad negerėja, bet ir blogėja. Šiemet norėta panaikinti Psichologijos katedrą, ir nors ji atsilaikė, tai dabar ten dirbančiųjų nuotaikos tokios: dar metus dirbame, o kas bus kitąmet - nežinia. Jei ir toliau tokiu tempu, tai dar treji metai ir su universitetu bus baigta“, - savo nuomonės neslepia I. Ramaneckienė.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
