REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ukrainiečiai jau pavargo bijoti karo su Rusija. Pavargo net galvoti apie karą. Visi stengiasi nukreipti dėmesį kur nors kitur. Lengviau yra tiems, kurie turi vasarnamį ar kokį daržą. Oras – nuostabus, saulė vakare įkaitina orą ir žemę. Galima purenti žemę daržuose, sodinti svogūnus, morkas ir petražoles. Arba galima sėdėti prieš televizorių, žiūrėti žinias, klausytis politologų bei ekspertų ir grimzti į depresiją.

Rusijos sociologai pranešė, kad 68 proc. rusų pritaria karui su Ukraina. Ir kas dabar? Galbūt tai įkvėpia Putiną, kurio įsakymu tęsiasi rusų armijos pratybos prie Ukrainos sienos? Ukrainiečių šitai negali džiuginti. Ypač tų, kurie gyvena netoli sienos su Rusija. Rusų batalionai tai artėja prie sienos, tai nuo jos tolsta, o vėliau vėl priartėja kitoje vietoje. Aš suprantu šių manevrų tikslą – įbauginti ukrainiečius, palaikyti tuos, kurie dirba Rusijai (tiksliau, siekia Ukrainos padalijimo), destabilizuoti padėtį ir neleisti politikams pradėti įgyvendinti ekonomikos reformų, bet pirmiausia – neleisti įvykti prezidento rinkimams gegužės 25 dieną. Rusija jau paskelbė, kad nepripažins rinkimų rezultatų. Susidaro įspūdis, kad rinkimai Ukrainoje turi įvykti ne Ukrainos, bet Rusijos labui!

O kandidatų į prezidentus registravimas jau pasibaigė. Norinčių tapti prezidentu – net 46 žmonės. Tarp jų – Julija Tymošenko, paskelbusi, kad dalyvaus rinkimuose per Sofijos aikštėje sekmadienį vykusį įprastą mitingą, kurį ji, tiesa, pavadino „Tėvynės“ („Батькивщина“) partijos suvažiavimu. Prieš tai kandidatu į prezidentus įsiregistravo mini oligarchas, aktyviai dalyvavęs Oranžinėje revoliucijoje – Petro Porošenka. O partijos „Smūgis“ („Удар“) lyderis Vitalijus Klyčko paprašė savo partiečių ir rinkėjų balsuoti už Petro Prošenką. Tai buvo gražus ir teisingas gestas, daug kam jis patiko. Kandidatu į prezidentus įsiregistravo ir Dmitrijus Jarošas – „Dešiniojo sektoriaus“ („Правый сектор“), radikaliausios iš dabartinėje revoliucijoje dalyvavusių grupių, lyderis. Viktoro Janukovyčiaus partijos – regionų partijos – suvažiavimas pašalino iš savo gretų buvusį prezidentą Janukovyčių bei jo vyriausybės narius ir iškėlė į prezidentus visiškai beviltišką figūrą – Michailą Dobkiną, buvusį Charkovo srities gubernatorių.

REKLAMA
REKLAMA

Dabar, kai suvažiavimai ir kandidatų iškėlimai pasibaigė, galima spėti, kad pagrindinė kova vyks tarp demokratinių jėgų atstovų: Julijos Tymošenko ir Petro Prošenkos. Putinas, žinoma, sirgs už Tymošenko. Jie yra seni draugai, suartėję ne tik per 2009-ųjų dujų sutartį. Visus trejus Janukovyčiaus prezidentavimo metus Putinas reikalavo, kad Tymošenko būtų paleista į laisvę ir jai būtų panaikinti kaltinimai. Dabar Tymošenko žada, kad, tapusi prezidente, ji atsiims iš Rusijos Krymą. Ji vėl žada didinti algas ir lengvatas gyventojams. Kaip visada, ji užsiima paprastu populizmu, ir jos rinkėjams tai patinka. Porošenka kalba tiesą. Tiesa apie padėtį šalyje – ir ekonominę, ir politinę – daug kam nepatinka. Norisi tikėti, kad žmonės po Euromaidano tapo protingesni ir pradėjo geriau suvokti ukrainietišką tikrovę. Tačiau Tymošenko vis dėlto turi šansų. Ir jeigu ji laimės rinkimus, tai Ukraina vėl pralaimės kovą už savo civilizuotą ateitį.

REKLAMA

Iš Krymo galų gale išveda ukrainiečių šauktinius karius. Putinas net pažadėjo grąžinti karinę techniką – tą, kuri sena ir aplūžusi. Tuo metu Juodosios jūros laivynas pasirengęs grąžinti vienintelį ukrainiečių povandeninį laivą, kuris per pastaruosius 23 metus nė karto nebuvo nuleistas į vandenį. Rusijos kariuomenės atstovai pranešė, kad Sankt Peterburge baigiami gaminti šeši dyzeliniai povandeniniai laivai Krymui, tad netrukus Sevastopolio pakrantėse knibždės Rusijos karo laivų, kaip Norvegijos fiorduose – silkių ir menkių.

Ukrainos armija taip pat pagyvėjo ir skubiai tvarkosi. Ukrainos Stačiatikių Bažnyčia apmokėjo penkių karo sraigtasparnių remontą, paprasti ukrainiečiai siunčia pinigus į Ukrainos armijos paramos fondą. Per pirmą savaitę surinkta daugiau nei 60 mln. grivnų (6 mln. USD). Tęsiasi dalinė mobilizacija. Į kariuomenę šaukia daugiausia tuos, kurie tarnavo desante. Daugelis ateina užsirašyti savanoriais, bet savanorių kol kas nereikia. Juos įtraukia į sąrašus ir žada iškviesti esant būtinybei. Iš Krymo kartu su šeimomis išvyksta kariškiai, nenorintys pereiti tarnauti į rusų kariuomenę. Daugelis Ukrainos miestų pasirengę juos priimti. Čerkasuose – gražiame mieste ant Dniepro kranto netoli Kijevo – vietos valdžia išskyrė Krymo kariškiams ir jų šeimoms 10 butų naujame name.

REKLAMA
REKLAMA

Yra ir pabėgėlių srautas į kitą pusę, bet jis labai mažas. Į Krymą pabėgo keli teisėjai, paskelbę užsakytus nuosprendžius Janukovyčiaus oponentų ir Euromaidano aktyvistų atžvilgiu. Viena iš tokių teisėjų – Liudmila Otroš – jau spėjo ne tik pabėgti į Krymą, bet ir priimti Rusijos pilietybę bei gauti paskyrimą į teisėjo vietą Jaltos mieste.

Kryme gyvenimas tampa vis labiau keistas ir nenuspėjamas. Bankai vis dar praktiškai neveikia. Pensijas Krymo pensininkams dabar moka pašto skyriuose Rusijos rubliais, bet tokią pačią, kokią jie anksčiau gaudavo grivnomis. Pažadas didinti pensijas tris keturis kartus liko neįvykdytas. Maža to, Rusijos vyriausybė pareiškė, kad peržiūrės Krymo gyventojų pensijas tik nuo 2016 m. sausio 1 d.!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ne viskas vyksta taip, kaip žadėjo Kremlius, ir išduodant Rusijos pasus. Po to, kai du tūkst. žmonių gavo pasus, o Rusijos specialioji pilietybės komisija priėmė dar 20 tūkst. paraiškų iš pusiasalio gyventojų, paraiškų priėmimas buvo nutrauktas. Kremlius ramina Krymo gyventojus, žadėdamas vėl pradėti priimti paraiškas, bet „pagal kitokią procedūrą“. Kokia yra ta procedūra, galime spėti, atkreipę dėmesį į Putino pasisakymą Rusijos Federacijos Taryboje. Jis kalbėjo apie būtinybę priimti įstatymą, įpareigojantį Rusijos piliečius deklaruoti turimą kitų valstybių pilietybę. Reikalas tas, kad dviguba pilietybė Rusijoje yra leidžiama. Tačiau Kremliuje dabar suvokiama, jog dauguma Krymo gyventojų gali norėti pasilikti ir ukrainietišką pasą. Dėl viso pikto – arba su mintimi pasinaudoti galimybe gauti iškart dvi pensijas: rusišką ir ukrainietišką. Todėl šiuo metu svarstomi būdai atimti iš Krymo gyventojų ukrainietiškus pasus ir tik mainais įteikti jiems rusiškus pasus. Ukrainos politikai jau iš peties siūlo Krymo gyventojams galimą išeitį: rašyti pareiškimus milicijai apie pamestą Ukrainos pasą, kad nereikėtų jo atiduoti naujajai valdžiai.

REKLAMA

Rusijos įvykdyta okupacija labiausiai džiaugiasi tie Krymo gyventojai, kurie paėmė didelius kreditus iš Ukrainos bankų nekilnojamajam turtui ar automobiliams įsigyti. Jie kažin kodėl yra įsitikinę, kad tų kreditų gali nebegrąžinti. Džiaugiasi ir kalinių giminaičiai, reikalaudami, kad žemyninės Ukrainos kalėjimuose bausmę atliekantys kaliniai būtų skubiai išlaisvinti ir parsiųsti į Krymą, nes Krymo nuteistieji neturėtų kalėti „užsienio“ kalėjimuose. Tuo metu Krymo pataisos įstaigose įkalinta apie 3 tūkst. nuteistųjų. Krymo valdžia siūlo Kijevui juos pasiimti į kitus regionus, nes Krymas nebenori jų maitinti. Milicija Kryme iš esmės nedirba, teismai uždaryti, nedirba ir rusiškų licencijų neturintys advokatai, teisininkai, notarai.

REKLAMA

Tačiau Rusijos įstatymai jau veikia ir sukelia nevienareikšmę Krymo gyventojų reakciją. Antai praėjusį sekmadienį Kerčės miesto, esančio Krymo pusiasalio rytuose, gyventojai norėjo surengti mitingą, palaikantį vienijimąsi su Rusija, bet vietos valdžia jiems tai uždraudė, nes, pagal Rusijos įstatymus, paraišką dėl mitingo rengimo reikia pateikti prieš 10 dienų!

Kol Rusija mėgina visam pasauliui įrodyti, kad jos ginkluotas įsiveržimas į Ukrainos teritoriją yra „rusų ir ukrainiečių vidaus konfliktas“, kuriame nėra reikalo dalyvauti kitoms šalims, tos valstybės, kurios pripažino Krymo okupacijos legitimumą, akivaizdžiai įsijaučia į Putino parodytą pavyzdį. Šiaurės Korėja pagyvėjo ir sekmadienį apšaudė Pietų Korėjos teritoriją. Jėga keičiant valstybės sienas, negali nekilti grandininė reakcija kitose pasaulio vietose!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rusija stebėtinais tempais įsisavina Krymą. Vieno turtingiausių Krymo draustinių „Karadagas“ direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Malcevas jau gavo gal prašymą, gal nurodymą iš Maskvos sudaryti retų augalų ir medžių, augančių draustinio teritorijoje, sąrašą, kad juo galima būtų papildyti Rusijos Raudonąją knygą. Rusijos botanikai jau dalyvauja okupuotos teritorijos įvaldyme. Dabar, matyt, ateina rusų zoologų eilė.

A. Kurkovas – labiausiai į užsienio kalbas verčiamas Ukrainos rašytojas ir kinematografininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų