Ukrainos Prezidentą Petro Porošenką Europa ir jos lyderiai priima šiltai. Berlyne jį išklausė ir Ukrainos viltis artėti prie Europos stiprino Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.
Susitikimo siunčiama žinia – tiesmuka. Lyderiai nori taikos ir toliau siekti pagal vasarį suderintą Minsko susitarimą.
„Susitikome čia tam, kad įgyvendintume Minsko susitarimą, o ne juo abejotume. Svarbiausia, kad ugnies nutraukimo susitarimas būtų įgyvendintas ir būtų galima išvengti augančio aukų skaičiaus“, - tikina Angela Merkel.
Vaizdai iš Ukrainos rytų kalba patys už save. Nors Minsko susitarimas pasiektas jau vasarį, paprastų civilių kančios ir vargai nesibaigia. Prorusiški separatistai nevengia apšaudyti gyvenviečių – vietiniai gyventojai praranda ir artimuosius, ir namus.
Vis tik nepaisant atviro palankumo Ukrainai, Europos Sąjungos galingieji nepamiršta ir atsargumo. Angela Merkel tvirtina, kad suvaldyti situaciją rytų Ukrainoje gali tik kartu dirbantis „Normandijos ketvertas“ - Vokietija, Prancūzija, Ukraina ir Rusija. Diplomatinio Rusijos vaidmens akcentavimo prireikė po to, kai į šį susitikimą nebuvo pakviestas prezidentas Vladimiras Putinas. Maskva dėl to principingai atsitvėrė tylos siena, o prorusiški separatistai Ukrainoje pareiškė, kad susitikimas Berlyne neturi jokios reikšmės.
Situaciją paaštrino ir tą pačią dieną minima Ukrainos Nepriklausomybės diena, kuomet švenčiamas šalies išsivadavimas iš Sovietų Sąjungos gniaužtų. Petro Porošenka prieš tai apkaltino Maskvą prorusiškų separatistų pajėgų stiprinimu Ukrainos rytuose ir konflikto eskalavimu. Kremlius bet kokius Ukrainos, NATO ar kitų pasaulio galingųjų metamus kaltinimus ir sąsajas su separatistais neigia.
