Tai būtų pirmas kartas nuo 2014 m. Sočio žaidynių, kai Rusijos vėliava ir himnas oficialiai sugrįžta į paralimpinę areną. Iki šiol dėl valstybės remiamos dopingo sistemos ir vėliau sekusios invazijos į Ukrainą šių šalių atributika buvo griežtai draudžiama.
„Rusijos ir Baltarusijos vėliavoms nėra vietos tarptautiniuose sporto renginiuose, kurie turėtų simbolizuoti sąžiningumą, vientisumą ir pagarbą“, – reaguodamas į TPK sprendimą pareiškė M. Bidnas.
„Tai vėliavos režimų, kurie sportą pavertė karo, melo ir paniekos įrankiu“, – pabrėžė ministras. Jo teigimu, Rusijoje paralimpinis sportas tapo ramsčiu tiems, kuriuos Vladimiras Putinas pasiuntė į Ukrainą žudyti ir kurie iš ten grįžo su sužalojimais bei negalia.
Politikas paragino TPK persvarstyti savo sprendimą dar iki žaidynių pradžios kovo 6 dieną. M. Bidnas atkreipė dėmesį, kad Rusijos sportininkai neretai glorifikuoja karą ir už tai gauna valstybinius apdovanojimus. Būtent dėl šios priežasties Ukraina yra pritaikiusi sankcijas sporto propagandistams, Rusijos paralimpiniam komitetui bei jo prezidentui Pavelui Rožkovui.
„Suteikti jiems platformą reiškia suteikti balsą karo propagandai. Kai tarptautinėje arenoje pakeliama Rusijos vėliava, ji tampa Rusijos propagandos mašinos dalimi, – teigė ministras. – Tai siunčia žinutę pasauliui, kad karas yra „normalu“. Ne, tai nėra normalu. Giliai piktina tai, kad TPK pareigūnai atsisako tai suprasti.“
Situacija pasikeitė praėjusių metų rugsėjį TPK sušvelninus draudimus, o vėliau patvirtinus leidimą agresorių šalių atstovams dalyvauti varžybose.
Rusijos naujienų agentūra TASS skelbia, kad kvietimus į Milano – Kortinos žaidynes jau gavo tituluoti sportininkai. Tarp jų – tris kartus paralimpinis kalnų slidinėjimo čempionas Aleksejus Bugajevas bei pasaulio čempionatų medalininkai, slidininkai Ivanas Golubkovas ir Anastasija Bagijan. Visi trys į varžybas sugrįžo sausį, o puikią formą demonstravę A. Bugajevas ir A. Bagijan jau spėjo iškovoti Pasaulio taurės titulus, tad tikimybė, jog Italijoje skambės Rusijos himnas, yra itin didelė.
Prie Ukrainos raginimų atšaukti šį sprendimą prisijungė ir Didžioji Britanija. „Visiškai klaidingu“ TPK žingsnį pavadinusi kultūros sekretorė Lisa Nandy paragino komitetą skubiai „pagalvoti dar kartą“.
„Leidimas Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis po savo vėliavomis, kol tęsiasi brutali invazija į Ukrainą, siunčia siaubingą žinutę“, – socialiniame tinkle „X“ rašė L. Nandy.
Kol Rusijos vėliavai uždegta žalia šviesa, ukrainiečių bandymai pagerbti karo aukas sulaukė griežto draudimo. Pirmadienį Ukrainos futbolo klubo Donecko „Šachtar“ savininkas Rinatas Achmetovas pranešė skyręs 200 tūkst. eurų (10 mln. Ukrainos grivinų) paramos skeletonininkui Vladyslavui Heraskevyčiui. Skelbiama, kad parama skirta ne tik vienam sportininkui, bet visai jo komandai.
„Nors galimybė kovoti dėl olimpinės pergalės iš V. Heraskevyčiaus buvo atimta, į Ukrainą jis grįžta kaip tikras nugalėtojas. Savo poelgiu užsitarnauta tautiečių pagarba ir pasididžiavimas – tai aukščiausias įmanomas apdovanojimas. Tuo pat metu noriu, kad jam nepritrūktų energijos bei išteklių ne tik tęsti sportinę karjerą, bet ir toliau kovoti už tiesą, laisvę bei gyvybę už Ukrainą paaukojusių žmonių atminimo išsaugojimą“, – pažymėjo R. Achmetovas.
Iš žiemos olimpinių žaidynių diskvalifikuotas V. Heraskevyčius buvo nubaustas už norą dėvėti „atminties šalmą“, ant kurio pavaizduoti 24 kare su Rusija žuvę Ukrainos sportininkai. Tarptautiniam olimpiniam komitetui uždraudus šią „politinę demonstraciją“, sportininkas neteko teisės varžytis.
R. Achmetovo skirta suma prilygsta valstybinei premijai, kurią Ukraina moka sportininkams, iškovojusiems aukso medalį olimpinėse žaidynėse. Tai tapo simboliniu atsaku į tarptautinių sporto organizacijų dvigubus standartus, kai agresoriaus vėliava toleruojama, o aukų atminimas – nutildomas.
Sekite naujausius Eurolygos įvykius. Visas naujienas apie Eurolygą ir Žalgirio rungtynes rasite čia.
