Vakar vykusiame Alytaus miesto tarybos posėdyje bene daugiausia iečių sulaužyta dėl švietimo problemų. Politikai nepritarė siūlymui reorganizuoti Piliakalnio pagrindinę mokyklą į pirmąją mieste progimnaziją, o Švietimo skyriui skyrė namų darbų – įpareigojo per du mėnesius parengti siūlymus dėl viso švietimo įstaigų tinklo pertvarkos bei pagrįsti juos ekonomiškai. Galimas dalykas, kad bus kalbama ne tik apie mokyklų reorganizavimą, bet ir apie vienos (ar net kelių) uždarymą.
Piliakalnio pagrindinė progimnazija netapo
Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Česlova Mocevičienė vakar tarybos nariams pristatė siūlymą koreguoti Alytaus bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrąjį planą. Jis patvirtintas šių metų pradžioje, tačiau, kaip priminė pavaduotoja, gali būti keičiamas atsižvelgiant į naujus teisės aktus ar pasikeitusią situaciją. Šįkart priežastis – mokinių skaičiaus mažėjimas. Piliakalnio pagrindinę mokyklą siūloma palaipsniui (nuo ateinančių mokslo metų, nekomplektuojant 9 klasių) pertvarkyti į progimnaziją, o paprasčiau tariant – į aštuonmetę mokyklą. Tai būtų pirmoji tokio tipo švietimo įstaiga Alytuje, joje mokytųsi 5–8 klasių moksleiviai.
Pasak Č.Mocevičienės, siūlymą reorganizuoti pagrindinę mokyklą į progimnaziją pateikė pati įstaigos bendruomenė, jam pritarė mokiniai, tėvai, mokytojai. Problemų kyla dėl to, kad dalis moksleivių po 8 klasių išeina į gimnazijas, šiuo metu Piliakalnio pagrindinėje mokykloje sukomplektuota tik po vieną 9 ir 10 klases, kuriose mokosi po 15–16 moksleivių.
Siūlymas dėl mažėjančio moksleivių skaičiaus reorganizuoti vieną konkrečią – Piliakalnio pagrindinę mokyklą išprovokavo diskusiją. Tarybos narys Egidijus Mensevičius priminė, kad dar prieš metus politikai prašė Švietimo skyriaus iš esmės peržiūrėti mokyklų tinklo pertvarkos planą, įvertinti ne tik mokinių skaičių, klasių komplektaciją, bet ir įstaigų geografinę padėtį.
„Ar galima planą vadinti vykusiu, jei Kurorte nėra nė vienos pagrindinės mokyklos, tik pradinė ir gimnazija, o kur mokytis 5–8 klasių moksleiviams?” – svarstė politikas. Dar vienas jam kilęs retorinis klausimas – jeigu Alytuje būtų buvusios paliktos vidurinės mokyklos kaip Kaune, ar šiandien Piliakalnio mokykla taip pat stokotų mokinių?
Švietimui – jau 60 proc. biudžeto lėšų?
Piliakalnio pagrindinė mokykla – vienintelė mokykla Pirmajame Alytuje, tačiau išskirtinė ne tik geografine prasme. „Ar nenukentės Alytaus valstybinių vaikų globos namų auklėtiniai, kurių dauguma mokosi šioje mokykloje?” – klausė Adelė Dimšienė. Švietimo skyriaus pavaduotoja Č.Mocevičienė užtikrino, kad bus atsižvelgta į kiekvieno globotinio poreikius, parenkant jam tinkamą gimnaziją, kur jis galėtų baigti 10 arba 12 klasių.
Lakonišką pasiūlymą, kaip pertvarkyti Alytaus mokyklas, pateikė tarybos narys Gintaras Šurkus: jo manymu, mūsų mieste turėtų likti tik progimnazijos ir gimnazijos, nes dabar 9–10 klasės „persidengia” dviejų tipų mokyklose. Jos priverstos konkuruoti dėl moksleivių, kurių kasmet mažėja, taigi problema užprogramuota savaime.
Atsakydama į politikų klausimus ir replikas apie tai, kad gyvenimas verčia tvarkyti švietimo įstaigų tinklą, Č.Mocevičienė užtikrino, jog Švietimo skyrius siūlys korekcijas, kai ateis laikas, – jau netolimoje ateityje dalis mokyklų tiesiog neišgyvens. Tarybos narių tai neįtikino. Galbūt pritrūko šiuo metu išvykusio Švietimo skyriaus vedėjo Vytuolio Valūno retorikos, o galbūt lėmė finansiniai sumetimai. Skaičiai tikrai įspūdingi: 2012 metais Alytaus miesto savivaldybės biudžete buvo suplanuotos švietimo išlaidos 11 mėnesių, tačiau pritrūko, todėl vakar tarybos narių sprendimu skirta dar daugiau kaip milijonas litų, o tai reiškia, kad švietimas „suvalgė” jau net ne 52, bet 60 proc. metinio biudžeto.
Tarybos nariai kalbėjo ir apie tai, kad švietimo tinklo pertvarkos pagrįstumui trūksta ekonominių skaičiavimų. Švietimo skyrius pateikia situacijos analizę ir siūlymus, ką reikėtų keisti, bet atsakomybė dėl sprendimų užgula politikų pečius. Šįkart tarybos nariai nusprendė jos atsikratyti – klausimo sprendimas nukeltas dviem mėnesiams, per tą laiką mokyklose lankysis Alytaus miesto tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariai, diskutuos su bendruomenėmis, vertins konkrečių įstaigų padėtį. Ne paslaptis, kad mokyklos sukomplektuotos nevienodai, ne tik politikams nerimą kelia tai, kad kai kurios užpildytos tik 55 proc. Vadinasi, lėšų reikia ne ugdymo kokybei gerinti, bet tuščių patalpų šildymui. Regis, Alytaus mokyklų tinklo laukia radikalios permainos.
S. Pinkevičienė
