Šalys čia sunkvežimiais veža plastmasės atliekas, kurios turėtų būti nedelsiant išrūšiuojamos ir perdirbamos. Tai svarbu, mat po mėnesio jos tampa neperdirbamomis, taigi ir nelegaliomis. Mat pagal taisykles, plastikas negali būti eksportuojamas į kitas šalis, jeigu ten nebus perdirbtas.
Tiesa ta, kad Turkija perrūšiuoja tik 12 proc. plastiko, tad šiukšlių kalnai vis auga. Visgi vietiniai tikisi, kad tai ilgai nebesitęs, mat šalis paskelbė uždraudžianti polimerinio plastiko importą.
„Tai reiškia, kad nuo šiol iš Jungtinės Karalystės importuosime tik 5 procentus plastiko atliekų. Jie pirmauja plastiko gamyboje ir nuo šiol atsakomybę už jį turės prsiimti patys“, – džiaugėsi „Greenpeace“ projektų vadovė Nihan Temiz.
Net iš pirmo žvilgsnio šiukšlių kalnuose matyti, kad daugiausia sąvartynuose gulinčių atliekų – iš užsienio. Pakuotės iš Jungtinės Karalystės ir Vokietijos parduotuvių, tokių kaip Aldi, Lidl, Tesco.
„Pastaruoju metu atlikome tyrimą, kurio metu patikrinome 152 vietas. Radę šiurkščius pažeidimus perdirbant šiukšles nutaukėme 29 įmonių veiklą ir 8 verslams skyrėme baudas“, – kalbėjo urbanizacijos ministras Murat Kurum.
Ką tik įsigaliojus naujam įstatymui dėl kalnų šiukšlių daug kas atsakomybės nenori prisiimti.
„Dabar Turkijos muitinėje laikoma per 10 tūkst. tonų atliekų. Dalis jau buvo išsiųsta atgal. Biurokratija procesą apsunkina, tačiau kol kas vis dar kalbamės su kitomis šalimis ir sprendžiame, ką daryti“, – sakė M. Kurum.
Turkija pagrindiniu europiečių plastiko surinkimo tašku tapo 2018m., kai Kinija uždraudė plastiko importą. Pasak „Greenpeace“, ES valstybės į Turkiją 2020 metais eksportavo 20 kartų daugiau plastiko atliekų, nei 2016 m.
